"airBaltic" akcininkės - valstybė ir bendrovė "Baltijas aviacijas sistemas (BAS) susitarė dėl valstybei nenaudingos akcinės sutarties galiojimo nutraukimo, taip pat papildyti aviakompanijos akcinį kapitalą 100 mln. latų (apie 487 mln. litų).
Susitarimo pasirašymas užtikrina valstybei faktinę bendrovės "airBaltic" kontrolę.
Susitarimą Latvijos valstybės vardu pasirašė susisiekimo ministras Uldis Augulis, taip pat BAS, kreditoriai "Latvija Krajbanka", bankas SNORAS, "Investbank", "Taurus Asset Management Fund Limited", "Transatlantic Holdings Company S.A." ir UAB "KD Jet".
Latvijos valstybė visoms pusėms paskirstė įpareigojimus, o už sutarčių nevykdymą numatytos griežtos sankcijos, taigi pažeisti sutarčių sąlygas neapsimoka, sakė susisiekimo ministras U. Augulis.
Susitarime numatytas proporcingas valstybės dalyvavimas didinant bendrovės "airBaltic" pagrindinį kapitalą - ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 14 d. suteikti 16 mln. latų valstybės paskolą, jeigu bus įvykdytos šios sąlygos: atšauktas teismui įteiktas pareiškimas dėl teisinės apsaugos, visiškai išpirktos 59,110 tūkst. akcijų, dėl kurių priimtas sprendimas 2010 m. balandį, ir patvirtinti nauji "airBaltic" įstatai.
Susitarimas taip pat numato dabartinio "airBaltic" valdybos nario Bertolto Fliko pasitraukimą iš pareigų. Valdyboje dirbs trys asmenys.
Prekės ženklas turi būti grąžintas bendrovei "airBaltic" ir įkeistas valstybės naudai, kad užtikrintų paskolos grąžinimą.
Jeigu šios ir kitos sąlygos bus įvykdytos, valstybės indėlis sudarys 57,6 mln. latų ir bus įformintas kaip valstybės iždo paskola su dalinės kapitalizacijos galimybe. Lėšos numatytos padengti veiklos nuostoliams šiais metais ir iš dalies ateinančiais metais, taip pat lėktuvų parkui modernizuoti.
Vyriausybei priklauso 52 proc. „airBaltic“ akcijų, BAS – 47 proc.
BAS kompanija priklauso Bertoltui Flickui, „airBaltic“ generaliniam direktoriui, kuris kartu su vyriausybe bado pirštais vienas į kitą, versdami kaltę dėl vežėjo problemų.
B. Flickas anksčiau smarkiai sukritikavo valstybės nenorą „airBaltic“ skirti iki 100 mln. eurų finansavimą, o vyriausybė pareikalavo audito kompanijos finansų audito, mat teigiama, kad oro vežėjas pernai patyrė 47 mln. eurų nuostolių.
Jau tris mėnesius B. Flickas atsisako sugrįžti į Latviją ir gyvena gimtojoje Vokietijoje. Jis tvirtina bijąs būti suimtas dėl vykdomo korupcijos tyrimo. Jis atmeta vyriausybės kaltinimus, kad valstybės finansavimas „nutekėjo“ į lengvatinės prekybos firmas.
Oro linijų bendrovė įkurta 1995 metais, o pastaraisiais metais įtvirtino savo, kaip nebrangaus regioninio vežėjo, vardą.
34 orlaivius turintis „airBaltic“ vykdo tiesioginius skrydžius ir iš kaimyninių Baltijos šalių – Estijos bei Lietuvos.
