"Atsižvelgiant į sąlygas, kurios pasirodė nepriimtinos dabartiniu metu, ir atsižvelgiant į mūsų grupės kitus svarbius projektus, nusprendėme įšaldyti savo dalyvavimą šioje programoje prieš priimant formalius įsipareigojimus", - pranešime spaudai sakė PGE vadovas Tomaszas Zadroga.
PGE pranešime spaudai teigiama, kad bendrovė nutraukė derybas su Rusijos energetikos grupe "Inter Rao" dėl galimybės pirkti elektros energiją iš Rusijos Kaliningrado srities.
G.Nausėda: sprendimas gali turėti politinę potekstę
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda DELFI teigė, esą PGE sprendimą galėjo padiktuoti ne tik ekonominiai, bet ir politiniai motyvai. Mat Vilnius ir Varšuva jau kurį laiką svaidosi žaibais.
„Be abejo, tai tam tikras smūgis, jeigu tas (Lenkijos – DELFI) sprendimas yra galutinis. Ar tai nėra laikinas sprendimas, siekiant galbūt pakeisti savo derybinę poziciją vėliau ir galbūt siekiant tam tikrų nuolaidų kitose srityse. Vis dėlto pripažinkime, kad pastaruoju metu tie nesutarimai tarp Lietuvos ir Lenkijos išryškėjo toli gražu ne energetikos ir ne ekonomikos srityje. Bet politikoje dažnai būna dalykų, kurie yra susieti ir motyvuojami galbūt slapta. Nors viešai niekas to nepripažins. Galbūt ir tas sprendimas yra sietinas su nepasitenkinimu kitais mūsų politikos aspektas. Ir šitokiu būdu norima parodyti, kad ana pusė yra nelabai laiminga“, - svarstė G. Nausėda.
Paklaustas, ar šis Lenkijos žingsnis neataušins Latvijos ir Estijos noro dalyvauti Visagino AE projekte, ekonomistas teigė taip nemanantis. Tačiau keblumų veikiausiai padaugės, ypač kalbant apie finansinę pusę.
„Nemanau, kad dėl tos priežasties kitos Baltijos valstybės automatiškai turėtų išeiti iš žaidimo, kadangi ir mūsų santykiai šiek tiek kitokio pobūdžio. Nėra ryškių nesutarimų kitose politikos srityse. Ir aukščiausi tų šalių pareigūnai patvirtino norą dalyvauti. Nors dėl finansinio jų prisidėjimo kol kas yra ganėtinai neaišku“, - tęsė pašnekovas.
Pasak jo, jeigu Lenkijos galutinai nebeliks Visagino AE projekte, būtent finansinis aspektas taps didžiausiu galvos skausmu. Esą galima būtų siekti, kad lenkų paliktą finansinę skylę lopytų strateginis investuotojas „Hitachi“, tačiau kažin, ar japonai mielai sutiktų dar labiau patuštinti kišenes.
„Projektas tikrai nėra menkas. Be abejo, yra ir kitas kelias, tačiau vargu, ar turintis didelį potencialą. Tai mėginti išsiderėti didesnį finansinį dalyvavimą iš strateginio investuotojo. (...) Kaip ten bebūtų, Lenkijos finansinis pajėgumas tikrai nekėlė abejonių“, - sakė G. Nausėda.
SEB banko prezidento patarėja teigė apgailestaujantis, kad Visagino AE projektas dabar yra būtent tokioje stadijoje. Esą jeigu Lietuva per pastaruosius keletą metų būtų toliau pasistūmėjusi derybose su partneriais, dabar lenkams būtų sudėtingiau reikšti pretenzijas ar stabdyti savo dalyvavimą projekte.
„Tenka apgailestauti, kad pastaraisiais metais mūsų judėjimo greitis nebuvo pakankamas. Jeigu mes šiandieną būtume šiek tiek tolesnėje stotelėje, galbūt ir panašios galimybės būtų labiau ribotos. Galbūt būtų nueita pernelyg toli, kad viena iš pusių galėtų taip paimti ir pasakyti, kad ji įšaldo savo dalyvavimą. Bet yra taip, kaip yra“, - konstatavo pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvai po tokio Varšuvos sprendimo nereikia atsisakyti atominių ambicijų.
„Dabar, manau, būtina, kad nesusvyruotų mūsų Vyriausybė, kad nebūtų jokių pasimetimo ženklų. Kad ji tvirtai deklaruotų savo pasiryžimą projektą Lietuvoje plėtoti toliau. Mano įsitikinimu, mums tai ne tik ekonomiškai, bet ir politiška svarbus projektas“, - reziumavo G. Nausėda.
Primename, kad Lenkija pati nusprendė statyti atominę elektrinę, kuri turėtų iškilti iki 2020 m. Trys potencialios statybų vietos - Žarnovecas, Chočevas ir Gonskos. Šiuo metu šalis neturi nei vienos atominės elektrinės.
38 mln. gyventojų turinti Lenkija šiuo metu kliaujasi savo gausiais akmens anglių ištekliais, o šiluminės jėgainės pagamina 94 proc. elektros.
Lietuva atominę elektrinę kartu su Latvija, Lenkija ir Estija tikėjosi pastatyti iki 2020 m. Lenkija buvo pareiškusi, kad projekte dalyvautų su sąlyga, kad jai bus skirta trečdalis jėgainės pagaminamos elektros.
Kaip galimas strateginis investuotojas projektui buvo pasirinktas Japonijos ir JAV konsorciumas "Hitachi GE Nuclear Energy", su kuriuo šiuo metu deramasi dėl sąlygų.