A. Račo ginčas su LRT prasidėjo dar praėjusių metų vasarį, kai jis visuomeninio transliuotojo vadovo Audriaus Siaurusevičiaus raštu paprašė leisti susipažinti su preliminariais LRT 2010 m. veiklos finansiniais rezultatais, kai kurių LRT darbuotojų darbo užmokesčio pokyčiais, sutartimis dėl dalies sporto varžybų transliacijų teisės perdavimo kitoms televizijoms. A. Račą domino ir kai kurie konkretūs A. Siaurusevičiaus sprendimai.
A. Siaurusevičius tai daryti atsisakė ir A. Račo prašymą perdavė LRT tarybai. LRT vadovas aiškino to padaryti negalįs dėl informacijos konfidencialumo ir komercinės paslapties bei galimo interesų konflikto.
Šį klausimą svarsčiusi taryba taip pat nusprendė A. Račui neleisti susipažinti su norima informacija.
Tokį tarybos sprendimą A. Račas apskundė teismui. Vilniaus 2-asis apylinkės teismas pirmadienį A. Račo ieškinį patenkino – tarybos sprendimą nesuteikti informacijos pripažino negaliojančiu. Per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo teismas įpareigojo LRT leisti A. Račui susipažinti su norima informacija.
Teismas pažymėjo, kad taryba privalo užtikrinti LRT veiklos skaidrumą ir LRT Įstatyme keliamų tikslų įgyvendinimą bei taip apsaugoti visos visuomenės interesą. Teismo aiškinimu, tarybos, o kartu ir jos nario, teisės susipažinti su LRT dokumentais ar informacija negali būti ribojamos.
Teismo sprendimu, LRT, atsisakydamas tenkinti A. Račo prašymą susipažinti su norima informacija, pažeidė ne tik jo teisę susipažinti su prašoma informacija, bet ir pažeidė teisę žinoti, dėl kokių priežasčių tai padaryti trukdoma. Teismas išaiškino, kad, atlikę tam tikras procedūras, tarybos nariai gali susipažinti ir su konfidencialia informacija.
Teismas LRT nurodė sumokėti 135 Lt žyminio mokesčio ir 1950 Lt A. Račo advokato išlaidoms apmokėti. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
A. Račas: sprendimas svarbus ateičiai
„Žinoma, kad minėtos informacijos ir toliau prašysiu. Ji tuomet buvo pakankamai svarbi, gal ne viskas taip svarbu šiandien, bet šiaip informacija yra svarbi. Manau, šįkart jau nebebus argumentų nei generaliniam direktoriui, nei tarybai tos informacijos neduoti“, – DELFI sakė A. Račas.
A. Račo manymu, sprendimas svarbus ne kiek jam, o kiek ateičiai. „Tarybos nariai galbūt kai kuriais dalykais mažiau domisi, arba visai nesidomi, ir jie turi teisę savotiškai uždrausti tiems tarybos nariams, kurie domisi. Teismas dabar pasakė, kad informacijos rinkimas negali būti ribojimas jokiais motyvais ir argumentais“, – kalbėjo A. Račas.
Naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius priminė, kad pagal įstatymą taryba yra aukščiausia LRT valdymo institucija, tačiau iki šiol negalėjo gauti informacijos apie įstaigos veiklą. A. Račas aiškino norimos informacijos reikalavęs, kad sprendimus galėtų priimti remdamasis argumentais.
D.Radzevičius: tikiuosi, daugiau tokių klaidų nebus
Pasak D. Radzevičiaus, administracijai atsisakius A. Račui pateikti informaciją, pagal galiojančią tvarką dėl to turėjo spręsti LRT taryba. Tarybos daugumos nuomonė buvo neleisti. Jis pats aiškina balsavęs už leidimą A. Račui leisti susipažinti su norima informacija.
D. Radzevičius tvirtina pasiūlęs tarybai artimiausiame posėdyje pakeisti ir pakoreguoti tvarką taip, kad nė vienam tarybos nariui neliktų kliūčių susipažinti su visa svarbia informacija funkcijoms vykdyti. Jis taip pat ktina siūlyti, kad taryba nebūtų verčiama revizuoti administracijos sprendimų.
A.Siaurusevičius istorijai neteikia daug reikšmės
„Kaip sako LRT įstatymas, generaliniam direktoriui tarybos nutarimai privalomi. Šiuo atveju mes vykdėme tarybos nutarimą. Kilus abejonėms, direktorius kreipėsi į tarybą ir ji nusprendė neduoti. Šį sprendimą vykdėme“, – situaciją komentuoja A. Siaurusevičius.
Jo teigimu, kol kas nebuvo laiko galvoti, ar teismo sprendimas bus skundžiamas. „Kol kas neturime nei komentarų, nei tam teikiame daug reikšmės“, – sakė A. Siaurusevičius. Jo teigimu, visi tvarkos besilaikantys tarybos nariai turi galimybę susipažinti su bet kokia informacija.
