1,62 lito už kilovatvalandę. Tiek ūkininkas gauna iš valstybės už kiekvieną pagamintą kilovatvalandę. Valstybė privaloma tvarka superka visą į tinklus tiekiamą saulės energiją.
Tiesa, šiuo metu supirkimo tarifai šiek tiek pasikeitė, tačiau ūkininkui galioja dar sena tvarka, mat sutartį jis pasirašė gerokai anksčiau.
58 metų Vilius Juodelis Anykščių rajone buvo vienas pirmųjų, pasiryžusių išgauti saulės energiją. Tiesa, dėl biurokratinių kliūčių jo kolektorių parkas pradėjo veikti tik pirmosiomis šių metų dienomis. Jam priklausantys saulės kolektoriai per metus gali pagaminti net iki 99 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos.
Saulės energijos gamybos pradininkas Anykščių rajone jau užkrėtė ir kaimynus. „Aplink mane statomi jau 5 tokie parkai. Žmonės laukė, kol kas nors pradės, o tik po to ryžosi”, – sako V.Juodelis.
„Nieko ypatinga neatsitiko, Lietuva šioje srityje nebėra išskirtinė šalis”, – lietuvių susidomėjimo naujovėmis nelinkęs sureikšminti Lietuvos saulės energijos asociacijos prezidentas Edmundas Žilinskas. Tačiau jo vadovaujamos Kauno bendrovės „Saulės energija” specialistai nespėja suktis. Jie maždaug kas dešimt dienų pastato po naują jėgainę.
Šiuo metu šalyje veikia apie 40 saulės energijos jėgainių, tiekiančių elektrą bendrovei LESTO. Tačiau didelė dalis pavienių ūkininkų saulės energiją gaminasi sau.
Pasak E.Žilinsko, įrengti jėgainę kainuoja iki 200 tūkstančių litų, o esant dabartiniams tarifams investicija atsiperka vidutiniškai per 6 metus. Šiuos skaičiavimus gali sujaukti tik labai apniukęs dangus.
