Tokiomis įžvalgomis Vyriausybės vadovas pasidalijo ketvirtadienį, tiesioginėje Žinių radijo laidoje „Pozicija“. Tuo tarpu Generalinė prokuratūra tikisi, kad nušalinti „Snoro“ akcininkai ir vadovai patys atvyks į apklausas, bet neatmeta ir tarptautinės jų paieškos paskelbimo galimybės. Dėl „Lietuvos ryto“ publikacijų taip pat gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Lietuvos bankas pasiūlė Vyriausybei perimti valstybės žinion „Snoro“ banko akcijas, tuo pačiu apsaugant indėlininkus ir visą bankų sistemą nuo galimai nusikalstamų banko akcininkų V. Antonovo ir R. Baranausko veiksmų. Nes tai rodė ir banko inspekcijos, kurią atliko Lietuvos bankas, rezultatai. (...) Galimai „Snoro“ banke trūksta apie milijardo litų vertės turto“, - kalbėjo A. Kubilius.
Pasak jo, po daug atgarsio sukėlusios antradienio „Lietuvos ryto“ publikacijos apie tariamą valstybės vadovų sąmokslą prieš „lietuviškus bankus“, iš „Snoro“ banko „buvo stebimas didelių pinigų pajudėjimas“.
„Atrodo, kad nemaži pinigai buvo siunčiami į ofšorines sąskaitas pastarosiomis dienomis. (...) Galima įtarti, kad, matyt, ir akcininkai, kurių šiandien nėra Lietuvoje, ėmėsi kai kurių veiksmų, bet čia jau turėtų patikslinti administratoriai ir teisėsauga“, - pažymėjo A. Kubilius.
„Lietuvos rytu“ turėtų susidomėti teisėsauga
„Be abejo, nesiimu vertinti žiniasklaidos. Ir ypač tokios žiniasklaidos, kurios dalį akcijų valdė tas pats „Snoras“ ir jo akcininkai. Aš tiktai noriu pastebėti, kad štai šiandien „Lietuvos ryte“ yra skelbiama eilinį kartą melaginga informacija apie tą pačią temą. Nes noriu pastebėti, kad „Lietuvos ryto“ žodžiai, kad pirmadienį prokuratūroje kažkokiame pasitarime tariamai dalyvavo ir du Ministro pirmininko patarėjai, yra visiška netiesa. Nei pirmadienį, nei kada nors Ministro pirmininko patarėjai nedalyvavo jokiuose pasitarimuose prokuratūroje dėl „Snoro“ banko veiklos. Tą aš turiu pasakyti labai aiškiai“, - kalbėjo premjeras.
Kad prokuratūroje iš tiesų būta pasitarimo dėl „Snoro“ – Vyriausybės vadovas neneigė.
Jis paragino žiniasklaidą susilaikyti nuo „melagingos arba keliančios kokį nors žmonių susirūpinimą ar paniką informacijos skelbimo“, o žmones – nepasiduoti gandams. Politikas taip pat pabrėžė, kad už bankų sistemą destabilizuoti galinčių gandų skleidimą gresia teisinė atsakomybė.
Tuo tarpu „Lietuvos ryto“ turiniu esą turėtų susidomėti teisėsauga.
„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje vietoje „Lietuvos ryto“ publikacijas reikia vertinti kaip publikacijas tiesiogiai susieto laikraščio su „Snoro“ banku. Ko yra siekiama tokiomis publikacijomis – galbūt tai galės išsiaiškinti teisėsauga. Aš nesiimu spėlioti. Noriu tik priminti, kad tie patys akcininkai (nušalinti „Snoro“ vadovai – DELFI), jau praeitos savaitės pabaigoje Lietuvos bankas informavo juos, kad yra baigta jų „Snoro“ banko veiklos inspekcija. Ir galbūt jie pradėjo dėl to štai elgtis taip, kaip mes matėme, kad elgiasi“, - svarstė A. Kubilius.
Vyriausybės vadovas kartojo tai, ką nuo vakar kartoja ir finansų ministrė, ir Lietuvos banko bei Bankų asociacijos vadovybė: kad visi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra saugūs, o žmonių pinigai niekur neprapuls.
Premjero žodžiais, žinia apie iš „Snoro“ išgaravusius vertybinius popierius už daugiau nei milijardą litų „neturi jaudinti ar dominti indėlininkų“.
Prokuratūra tikisi, kad nušalintų „Snoro“ akcininkų paieškos skelbti nereikės
Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rūta Dirsienė DELFI teigė, kad prokurorai kol kas neskelbia tarptautinės buvusių „Snoro“ akcininkų ir vadovų paieškos. Bet tokia galimybė egzistuoja.
„Prokuratūra tikisi, kad banko vadovai atvyks į apklausą laisva valia. Jeigu ne – bus kalbama apie priemones buvimo vietai nustatyti ir užtikrinti dalyvavimą procese“, - sakė R. Dirsienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad įtarimai „Snoro“ istorijoje dar niekam nėra pareikšti.
Prokuratūra išplatino pranešimą, kad teisėsaugos pareigūnai imasi visų priemonių dėl bankui galimai žalą padariusių asmenų turto paieškos Lietuvoje ir užsienyje bei taiko turto areštus.
Be to, prokurorai vertina viename iš dienraščių antradienį pasirodžiusią informaciją apie padėtį Lietuvos bankuose ir jos įtaką banko „Snoras“ veiklai.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera žurnalistams neatskleidė, ar prokuratūra žino metu yra banko „Snoras“ akcininkai Raimondas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas, tačiau neatmetė galimybės, kad, jiems neatvykus į apklausą, bus imtasi visų procesinių veiksmų ir teisinio bendradarbiavimo priemonių, kurios galimos tokiais atvejais. Taip pat šiuo metu aptarinėjimas klausimas dėl valdybos pirmininko R. Baranausko ir jo pavaduotojo paieškos skelbimo.
A. Nevera taip pat teigė negalintis atskleisti, kokiam skaičiui žmonių gali būti pareikšti įtarimai. „Tam tikros informacijos atskleidimas gali pakenkti tyrimui. Tokio pobūdžio dalykai, kurie dabar vyksta Lietuvoje, nėra kasdieniai, paprasti. Tai labai jautri situacija, tiek kalbant apie bankinę, tiek apie piniginę erdvę, liečianti ne tik bankinį sektorių, bet ir visų Lietuvos žmonių gyvenimą. Todėl bet kokia informacija, kuri gali kenkti šiai stabiliai situacijai ir pačiam tyrimui, nebus skleidžiama“, - teigė prokuratūros atstovas.
Pasak A. Neveros, prokuratūroje, ir ne tik prokuratūroje, taip pat svarstomas klausimas, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl situacijos, kaip buvo nutekinta informacija apie planuojamus veiksmus vienai iš žiniasklaidos priemonių.
BNS ketvirtadienį nepavyko susisiekti su buvusiais "Snoro" vadovais - banko prezidento Raimondo Baranausko telefonas buvo išjungtas, o jo pavaduotojai Naglis Stancikas ir Romasis Vaitekūnas neatsiliepė. Manoma, kad visi jie yra užsienyje. R.Baranauskas trečiadienį buvo Ukrainoje, o N.Stancikas - vienoje Azijos šalių.
Sprendžia dėl „Lietuvos ryto“ publikacijų
R. Dirsienės teigimu, prokuratūroje kaip tik vyksta pasitarimas dėl tolesnių veiksmų „Snoro“ istorijoje. Tarp svarstomų klausimų – ir „Lietuvos ryto“ publikacijų turinys.
„Tyrimas dar nepradėtas, bet kaip tik yra aiškinamasi situacija. Jeigu bus nustatyta, kad atskleisti (ikiteisminio – DELFI) tyrimo duomenys, tai, be abejo, bus sureaguota“, - sakė prokuratūros atstovė.
Prokurorai apie naujausius savo sprendimus turėtų pranešti artimiausiu metu.
