Prieš kelerius metus parduotuvių lentynose šalia įprastų litrinių atsirado nė kiek dydžiu nesiskiriančios pieno pakuotės, nors į jas supilstyto produkto tebuvo 0,9 litro. Pirkėjams nepastebint, taip pat netikėtai sumažėjo duonos kepaliukai, kiti fasuoti maisto gaminiai.
Kyla abejonių, ar pastaraisiais mėnesiais pradėjus brangti maisto produktams, gamintojai, siekdami neprarasti pirkėjų, ir vėl nesigriebs rinkodaros triukų.
Rinkodaros specialistas Mindaugas Lapinskas neslepia, kad gudravimai, siekiant iš pirkėjo išpešti kuo daugiau naudos, gana dažnai pasitaiko srityse, kuriose gamintojui technologiškai paprasta keisti pakuotę. Pavyzdžiui, užsakyti 0,9 litro „tetrapaką“ brangu, tačiau pieną supilstyti į mažesnius plastikinius maišelius labai paprasta.
Mažina kiekį
Pašnekovas priminė ir klasikinį sukčiavimo atvejį, tiesa, išrastą ne lietuvių. Prieš keletą metų, kai standartinė skalbimo priemonių pakuotė buvo 2,4 kg, atsirado gudručių, kurie pardavinėjo 2,2 kg pakuotes, o vietoj 450 g į dėžutes pildavo 400 g. Žmonės į tai net neatkreipdavo dėmesio, džiaugdavosi tik tuo, kad moka truputį pigiau, nei tektų mokėti už žinomo gamintojo produkciją.
Šiandien skalbiamųjų miltelių rinkoje visi gamintojai laikosi standartų. Nors neseniai pakuotė sumažėjo iki 2 kg, bet tokią naudoja visi gamintojai.
„Vargu ar šiuo metu kas nors mėgins gudrauti ir gaminti 1,9 kg maišelius. Šiuo atveju gamintojų gudrybė slypi tame, kad naujieji milteliai yra patobulinti, kainuoja tiek pat, kiek ir senieji, o su jais galima išskalbti tokį pat skalbinių kiekį, tačiau žmonės iš įpročio į skalbimo mašinas vis tiek pila tiek pat miltelių, kiek ir anksčiau“, – šypsodamasis pasakojo ekspertas.
Negali apsisaugoti
Rinkodaros specialistams gerai žinoma ir kita paprasta gudrybė – nereikia didinti ar mažinti produkto kiekio, pakanka jį įdėti į didesnę pakuotę. Tuo galima įsitikinti parduotuvėje pakilnojus įvairius buitinės chemijos gaminius. Kuo didesnė pakuotė, tuo didesnė tikimybė, kad pirkėjas ją pastebės parduotuvių lentynoje. Tačiau tik akylas vartotojas įsitikins, ar tikrai didesniame butelyje yra daugiau produkto.
„Prekybos centrai su tokia praktika mėgina kovoti, nes jų lentynos – pats brangiausias pasaulyje nekilnojamasis turtas“, – juokavo M.Lapinskas.
„Kai kuriose valstybėse galioja įstatymai, griežtai draudžiantys Lietuvoje paplitusią praktiką, kai organizuojami išpardavimai ar įvairios prekybos akcijos, tačiau prekės realiai nepiginamos, o tik prie įprastos kainos pridedama dar viena, didesnė ir ji dailiai perbraukiama. Anglijoje taikyti nuolaidą galima tik tada, kai bet koks daiktas už įprastinę kainą pardavinėjamas ne mažiau kaip mėnesį,“ – tautinės rinkodaros niuansus vardijo M.Lapinskas, prisipažįstantis, kad kartais pirkėjai elementariausiai apgaudinėjami.
Eksperto nuomone, patys vartotojai negali apsisaugoti nuo gudraujančių gamintojų ir pardavėjų. Būtina ir valstybės institucijų priežiūra. Valdininkai imtis kokių nors sankcijų prieš panašia veikla užsiimančius prekybininkus ir gamintojus kol kas neplanuoja.
Užmerktos valstybės akys
„Nors nauju Vyriausybės nutarimu mums pavesta sekti kainas ir prekių ženklinimą, tačiau kainų reguliuoti tikrai negalėsime. Tik stebėsime, kad ant kiekvienos pakuotės būtų užrašytas prekės svoris ir kiek jis kainuoja. Žmogus matys, kiek moka už prekę ir kiek – už jos pakuotę“, – neslėpė Virginija Grigaravičiūtė, Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja.
Valdininkė pripažįsta, kad įvairių, kartais nesąžiningų, pardavėjų ir gamintojų rinkodaros žaidimų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrai neseks, nes tam neturi nei įgaliojimų, nei darbuotojų.
„Žinau tą problemą, kad gamintojai kartais sumažina produkto kiekį, tačiau ne kainą. Tarkime, jei pieno maišelis atrodo kaip litro, tačiau jame produkto yra tik 0,9 ar 0,8 litro ir tai užrašyta etiketėje, pažeidimo nėra. Pirkėjus mes galime tik šviesti ir įspėti, kad saugotųsi panašių dalykų“, – tvirtino Vitas Ūsas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas.
Keis taktiką
„Manau, infliacijai didėjant matysime vis mažiau prekių piginimo akcijų. Vietoj to daugės siūlymų už tą pačią kainą gauti daugiau. Pavyzdžiui, už tą pačią sumą galėsime nusipirkti nebe litrą, bet litrą šimtą gramų pieno“, – prognozavo rinkodaros specialistas M.Lapinskas.
Ekspertas teigė, kad kylant kainoms pirkėjai pradeda nebereaguoti į akcijas, kada daiktą galima įsigyti pigiau. Vis dažniau suprantama, kad kažką galima gauti nemokamai.
Fenomenas, kai buvo mažinama pakuotė ir nekeičiama kaina, prasidėjo prieš dvejus trejus metus, kai gamintojai buvo priversti konkuruoti dėl kainų.
„Produktų dydį gali tekti mažinti tik tada, jei infliacija labai įsibėgės, žmonės nuskurs ir gamintojams teks sukti galvą, kad žmogui nereikėtų prie parduotuvės kasos mokėti dar daugiau“, – pasakojo specialistas.
Darbas technologams
„Galime spėti, kad kylančios kainos skatins technologijų plėtrą. Žinau, kad šia kryptimi labai aktyviai dirba mūsų mėsos gamintojai, nes nepakeitus produkto, jį branginti būna sunku“, – tendencijas įžvelgė pašnekovas.
Vienas iš tokio gamintojų elgesio pavyzdžių gali būti nuolat atnaujinamos dešreles. Įmonės, pridėjusios vitaminų ar kitų priedų, prekybos centruose jas pristato kaip naują ir šiek tiek brangesnį gaminį, nors realiai jas pagaminti kainuoja nedaug brangiau nei senąsias.
„Greitai atsiras daugiau etikečių: „Naujas“, „Pagerintas“. Priklijavus tokį užrašą pakelti kainas paprasčiau, nei per žiniasklaidą aiškinant potencialiam pirkėjui, kad dešrelės pabrango, nes darbuotojams teko didinti atlyginimus“, – aiškino rinkodaros specialistas.
Naujos kartos gaminiai
Gaminti naujoves sudėtingiau, nei elementariai sumažinti ar padidinti pakuotes, tikintis, kad pirkėjas to nepastebės. Keičiant produktą tenka pasukti galvą, todėl dažnai jis sukuriamas geresnis.
„Dėl tokių pagerinimų atsiranda mitų, kad Vakaruose alus ar cigaretės yra „tikri“, o pas mus parduodami tik šių produktų surogatai. Iš tiesų Europos Sąjungos rinkoje konkurencija didesnė nei pas mus ir ten parduodami naujos kartos produktai, nors etiketės tokios pačios, kaip pas mus. Mūsų gamintojai tokių metodų masiškai dar netaikė“, – atviravo M.Lapinskas.
Tiesa, gamintojai linkę ieškoti pasiteisinimų.
„Mes niekada nežaidėme, mėgindami keisti etiketes ar kitaip apgaudinėti pirkėjus. Manau, prekybos centro lentynose gaminiai turi išsiskirti ne tik dizainu, bet ir kokybe. Būtent investicijos į technologiją pasiteisina labiausiai. Strategijos nekeisime, neatsižvelgdami į infliacijos dydį “, – tikino Julius Kvaraciejus, „Pieno žvaigždžių“ generalinis direktorius.
Vadovas neslėpė, kad įmonėje suburta komanda nuolat kuria naujus ir atnaujina seniai parduodamus gaminius.
