DELFI jau anksčiau rašė, kad Vokietijos lietuvių bendruomenė sulaukė antplūdžio tautiečių prašymų padėti susirasti darbą.

Kaip DELFI informavo Lietuvos darbo birža, Vokietijos valstybinės užimtumo tarnybos Centrinės būstinės (ZAV) duomenimis, dar galiojant darbo rinkos apribojimams 2009 m. socialiniu draudimu buvo draustas 4321 lietuvis (pagal tautybę, ne pagal pilietybę). Šie žmonės dirbo tiek pagal darbo leidimus, tiek vykdydami savarankišką veiklą. 2010 m. statistikos vokiečiai nepateikė.

Susidomėjimas auga

Darbo birža, kuri yra įsijungusi į EURES – Europos užimtumo tarnybų tinklą, jaučia augantį susidomėjimą tiek iš darbo ieškančiųjų, tiek iš Vokietijos darbdavių bei Vokietijos valstybinės užimtumo tarnybos. Iš Vokietijos valstybinės užimtumo tarnybos gauti pasiūlymai bendradarbiauti naujose srityse - sezoninio įdarbinimo, kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo ir kt.

EURES tinklalapyje gruodžio 31 d. duomenimis buvo virš 854 tūkst. laisvų darbo vietų, registruota daugiau nei 545 tūkst. gyvenimo aprašymų ir virš 22 tūkst. darbdavių.

Paieškoje sukonkretinus, jog ieškoma darbo Vokietijoje, pasirenkant visas profesijas, vien per paskutinę pernai metų dieną - gruodžio 31-ąją, iki 15 val. buvo patalpinta 23 darbo pasiūlymai, per savaitę – virš 11 tūkst., o per mėnesį - beveik 88 tūkst. darbo skelbimų. Tiesa, juos mato ir dar 31 EURES tinklui priklausančios šalies gyventojai.

Akcentuoja kalbos žinias

Siūlomi darbai – nuo nekilnojamo turto agento, ergoterapeuto iki kambarinės ar slaugės. Tarp per dieną patalpintų skelbimų, daugiausia siūlymai dirbti slaugos sektoriuje, dažnai pabrėžiamas reikalavimas – geros kalbos žinios. Patys skelbimai - irgi vokiečių kalba. Dažnai akivaizdu, kad darbdaviai visų pirma taiko į Vokietijos gyventojus, pabrėžiama, kad už pateikiamus pareiškinius dokumentus svarbiau yra pokalbis dėl darbo.

Lietuvos įdarbinimo užsienyje agentūros kol kas nepuolė siūlyti darbų Vokietijoje, nepranešta apie ketinimus steigti naujas agentūras, kurios koncentruotų savo veiklą būtent į Vokietijos darbo rinką. Viena iš seniausiai veikiančių tokių agentūrų – VšĮ „Aulina“, siūlanti darbus daugiausiai Didžiojoje Britanijoje, bet taip ir Olandijoje, Kipre, turi ketinimų ir Vokietijoje, tačiau kol kas dar nepajuto didelio susidomėjimo nei iš darbo ieškančių lietuvių, nei iš vokiečių darbdavių. „Ruošiamės, bet kol kas dar nedėjome jokių skelbimų, o paprastai žmonės atsišaukia į skelbimus. Esame numatę darbdavių paiešką“, - DELFI sakė „Aulinos“ direktorė Rita Biliukaitė.

Agentūros vadovė prognozuoja, kad išvažiuojančių srautai į Vokietiją nebus tokie dideli, nes kliudys kalbos barjeras: „Bus sunkiau, nes vokiečiai reikalaus gero kalbos mokėjimo. Kalba reikalinga visuose darbuose, bet Anglija yra labai prisitaikiusi prie to, kad atvyksta daug lietuvių, lenkų, latvių. Jie turi darbo vietose paskyrę koordinatorius, kurie susikalba rusiškai, lenkiškai ar netgi lietuviškai. Tuo tarpu Olandijoje jau visai kitaip – ten reikalaujama vokiečių arba anglų kalbos mokėjimo. Manau, kad ir vokiečiai to reikalaus.“ Agentūra, jei to prašo darbdavys, atlieka kalbos žinių patikrinimą raštu ir žodžiu, tačiau yra darbdavių, kurie dar papildomai patys telefonu pasitikrina.

Kalbos žinias akcentuoja ir Lietuvos ambasada Vokietijoje. Ūkio ministerijos komercijos atašė Vokietijoje Liutauras Labanauskas žiniasklaidai yra teigęs, kad emigracijos mastams įtaką padarys Vokietijos darbo rinkos atsivėrimas, nes šalis yra netoli Lietuvos, tačiau nuo masinės emigracijos sustabdys kalbos barjeras. Jis pabrėžė, kad net statybų sektoriuje vokiečių kalba yra labai svarbi, be to, ten taikomi griežti darbų vykdymo standartai.

Siūlys darbus fabrikuose, ūkiuose, slaugoje

„Siūlysime pagalbinius darbus fabrikuose, žemės ūkyje. Taip pat reikės žmonių darbui slaugos srityje, nes Vokietijoje slauga yra labai išplėtota“, - R.Biliukaitė sakė, kad „Aulina“ ruošiasi ieškoti pagalbinių darbuotojų, nes įdarbinimo agentūra netaiko į rinkas, kur reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, mat nėra pakankamai kompetentingi vertinti kvalifikaciją.

Kaip jau minėta, ir nagrinėjant EURES tinklalapyje patalpintus Vokietijos darbdavių pasiūlymus pastebimas darbuotojų poreikis slaugos srityje. Reikia tiek medikų, tiek valytojų. Dažniausiai nurodoma, kad alga sutartinė, neretai nurodoma, jog mokamas 13 atlyginimas.

Tačiau pasitaiko ir skelbimų, kuriuose skelbiamas darbo užmokestis. Štai elektronikos detalių gamykla Hamburge ieško kvalifikuoto darbuotojo, kuris dirbtų prie staklių. Siūloma alga už 150 darbo valandų per mėnesį – nuo 1400 eurų, neatskaičius mokesčių. Tačiau nereikia pamiršti, kad Hamburge yra vienas brangiausių pragyvenimų Vokietijoje.

Tuo tarpu palyginus pigiu pragyvenimu garsėjančioje Vokietijos sostinėje Berlyne slaugos specialistai senelių namuose gali per metus uždirbti iki 40 tūkst. eurų, priklausomai nuo kvalifikacijos ir patirties. Numatyta 13 atlyginimų, taigi per mėnesį galima gauti apie 3 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Siūloma ir sezoninių darbų. Pavyzdžiui Reino krašte–Pfalce ieškoma pagalbinio darbuotojo vyndarystės ūkyje. Nuo kovo 9 mėnesiams reikalingas kalbą žinantis, žemės ūkio specialisto išsilavinimą arba atitinkamą patirtį turintis žmogus, kuris turės koordinuoti sezoninių darbininkų iš Lenkijos darbą. Siūlomas valandinis 7,5 euro atlygis, gyvenama vieta mėnesiui už 100 eurų.

Iki 2015 m. trūks 3 mln. darbuotojų

Kaip skelbė Vokietijos verslo laikraštis „Handelsblatt“, Bavarijos pramonės susivienijimo užsakymu buvo atliktas darbo rinkos tendencijų tyrimas. Jo duomenimis, jau 2015 metais Vokietijai trūks 3 mln. darbuotojų. Iš jų 1 mln. - darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu, 1,3 mln. - su profesiniu išsilavinimu bei apie 700 tūkst. - be profesinės kvalifikacijos. 80 proc. laisvų darbo vietų numatoma aptarnavimo sektoriuje, tik maža dalis – gamyboje.

Profesijos, kurių trūksta Vokietijos darbo rinkoje - įvairių specializacijų gydytojai, slaugytojai, slaugos namų darbuotojai, įvairių sričių inžinieriai, kvalifikuoti virėjai, sezoniniai žemės ūkio bei aptarnavimo sektoriaus darbuotojai (padavėjai, barmenai, greitojo maitinimo įstaigų darbuotojai), prognozuojama, kad per artimiausius keletą metų Vokietijos darbo rinkoje atsiras mokytojų bei juristų trūkumas.

Pasak Lietuvos darbo biržos, Vokietijos oficialios institucijos nėra pateikusios statistikos, kiek darbuotojų iš kiekvienos ES šalies ketina įdarbinti, tačiau pabrėžiama, kad priimamų darbuotojų skaičius priklausys nuo situacijos darbo rinkoje, ne nuo išorinių darbo rinkos apsaugos mechanizmų.

Ekspertai: išvyks mums reikalingiausi

Atsivėrusi Vokietijos darbo rinka vilios iš Lietuvos kvalifikuotus specialistus, bet masinės emigracijos nesitikima

„Tikrai nelaukiu, kad Vokietijoje susidarys tokios mūsų emigrantų salelės, kaip Anglijoje ar Airijoje, bet nutekės mums reikalingiausi“, - BNS sakė finansų analitikas Rimantas Rudzkis.
Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka aiškino, kad Vokietija sieks vilioti trūkstamus kvalifikuotus specialistus.

„Vokiečiai gali tikslingai organizuoti kursus, finansuoti kalbos mokymąsi. Jų pramonė organizuota ir valstybė prie to gal prisidės. Gali būti, kad išvažiuos geresni specialistai, turintys išsilavinimą ir netgi darbą, kadangi ten pasiūlys keletą kartų didesnius atlyginimus“, - kalbėjo ekspertas. Abu pašnekovai teigė, jog masinio važiavimo dirbti į kavines ar statybas nebus visų pirma dėl vokiškos drausmės.

„Vokietijos nedarbo lygis nėra labai aukštas, ir darbo rinka yra daug drausmingesnė, ten daug mažiau šešėlinio verslo“, - dėstė R. Rudzkis.

R. Lazutkos teigimu, Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje daugelis lietuvių „legalizavosi“ palaipsniui, kas būtų sunkiai padaroma Vokietijoje. Be to, leidus oficialiai darbintis, lieka būdų tai riboti.
„Kita vertus, profsąjungos yra stiprios, o vietiniai darbuotojai, susivieniję į profsąjungas, tikrai nenori imigrantų, nes jie numuša darbo užmokestį“, - sakė jis.

Pasak R. Lazutkos, geografiškai netoli esanti Vokietija lietuvius atbaido ir dėl kalbos barjero, nes vokiečių kalba Lietuvoje nėra labai populiari. Valstybinę kalbą mokėti Vokietijoje dažnai reikalaujama ne tik bendraujančioms su klientais pardavėjoms, bet ir dirbantiems fabrike, statybose.
Tačiau R. Lazutka pažymi, kad kultūriškai artimesni Rytų Europos šalių gyventojai Vokietijoje yra labiau laukiami nei Afrikos šalių ar kai kurių Azijos valstybių gyventojai, kurie dažnai nelinkę integruotis.

„Yra garsas dėl lietuvių nusikaltėlių, tai faktas, bet tie, kurie atvažiuoja dirbti, tikrai gali turėti pranašumą prieš trečio pasaulio šalių atstovus. Vokiečiai yra patyrę nesėkmingos imigracijos: turi trečiųjų šalių imigrantų, kurių jau kelinta karta gyvena ir sunkiai integruojasi, tada gyvena iš pašalpų, o atgal neišvarysi“, - sakė R. Lazutka.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, Vokietija šiemet buvo ketvirta pagal populiarumą lietuvių emigravimo šalis. 2010 metų sausio-spalio mėnesiais daugiausia mūsų šalies gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (34,5 tūkst.), Airiją (11,6 tūkst.), Norvegiją (4,4 tūkst.), Vokietiją (3,4 tūkst.), o imigravo - iš Jungtinės Karalystės (1,0 tūkst.), Airijos (0,5 tūkst.).

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją