Jo vadovaujama bendrovė "Mėta" vieną po kitos uždarė tris ekologiškų produktų parduotuves, paskutinę - maždaug prieš pusmetį. Bendrovė nusprendė užsiimti tik didmenine prekyba.
Anot M.Vyskupaičio, per pastaruosius 20 metų jam taip ir nepavyko pakeisti žmonių požiūrio į mitybą. Nepavyko įtikinti, kad jie valgytų Lietuvos ūkininkų užaugintus produktus, gydytųsi lietuviškomis vaistažolėmis ar gertų jų arbatą. "Nusprendėme, kad tos parduotuvės - tikra nelaimė. Todėl jų ir nebeliko, - paaiškino "Mėtos" vadovas ir savininkas. - Mums daug paprasčiau produktus išvežioti pagal užsakymus, dideliais kiekiais, nei jas išlaikyti."
Pastaruoju metu traukiasi ir ekologinių sodų bei uogynų plotai. Ne vienas sodininkas, puoselėjęs tokį ūkį, grįžo prie įprastinės sodininkystės. Mat išlaikyti ekologinio sodo be nuostolių neįmanoma. „Ekologinių sodų derlius – gerokai mažesnis. Vaisių kokybė – prastesnė. O žmonėms juk reikia ir skanaus, ir gražaus obuolio. Norint, kad ekologiški vaisiai būtų geros prekinės išvaizdos, reikia daug išlaidų ir darbo”, – sakė Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos” vadovas Darius Kviklys. Todėl ekologiškų obuolių kilogramas negali kainuoti pigiau nei 3,5 lito. Tačiau tik retas pirkėjas pasiryžęs tiek už juos sumokėti.
Jo teigimu, lietuviai nėra išskirtiniai. Juk ir Olandijoje atliktos apklausos rodo, kad 90 proc. olandų norėtų įsigyti ekologiškų maisto produktų, tačiau vis tiek perka chemizuotus, nes jie – pigesni.
