„Esmių esmė yra tokia: kodėl mes taip mažai pagaminame, skaičiuojant vienam darbuotojui? Kodėl darbo našumas yra 4-8 kartus mažesnis negu ES valstybėse. Tai susiję su technologijomis. Tie patys darbdaviai, kurie turi palankesnes darbo sąlygas, gali investuoti į darbo sąlygas, tuomet jie gali ir darbo vaisiais pasidalinti su darbuotojais. O kai dabar darbdavys yra nustekentas krizės, jis neturi nei pelnų, gal tik nuostolius, o gal tik nesenai ir nuostolio išlipo, tai čia pat prie jo jau buriuojasi norintieji tą pelną pasidalinti. Tai apie kokias investicijas galime kalbėtis?“, – sakė ekonomistas.
„Keista, kad profesinės sąjungos nėra supratusios, kad geresnės verslo sąlygos kartu yra ir geresnės sąlygos darbuotojams. Kažkodėl visą laiką profesinės sąjungos nori nupiešti darbdavį ir darbuotoją kaip priešingas puses. O juk tūkstančiai žmonių dirba, kasdien eina į darbą, bendrauja su darbdaviu, sutaria su juo ir kuria. Jeigu pažvelgtum į šį procesą kaip kūrybinį, tai reikštų ir geresnes sąlygas darbuotojui“, - pastebėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorė Rūta Vainienė.
„Mes žiūrime iš kitos pusės: jeigu darbuotojui blogai, jis negali atsiduoti savo darbui, jam tas darbas nėra vertybė. Jeigu darbuotojas, turėdamas savo darbą, negali pragyventi, tai pasiūlymai gauti kiniškus atlyginimus ir Lietuvą paversti Kiniją, skamba mažų mažiausiai keistai, - laidoje prieštaravo A. Černiauskas. - Pas mus darbdaviai visiškai neinvestuoja į darbuotojus: 80 proc. darbuotojų yra nelojalūs. O jeigu darbuotojas yra nelojalus, jis nedirba taip, kaip gali“.
Profesinės sąjungos šiandien siūlo įvesti progresinius mokesčius visiškai visoms gaunamoms pajamoms ir taip pagerinti mažiau uždirbančiųjų padėtį. Visgi, tokia idėja politikams ir verslininkams atrodo pernelyg radikali.
„Tai neduotų jokio rezultato. Jeigu mes apmokestintume investicijas, mes jų netektume. Jeigu apmokestintume aukštųjų technologijų įmones, kurios dabar ima Lietuvoje steigti naujas darbo vietas, tai mes „papjautume“ tuos žmones ir jų interesą steigti tokias darbo vietas Lietuvoje“, - kalbėjo Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Progresinių mokesčių sistema šiuo metu tikrai rezultato neduotų. Juk Lietuvoje įvedus progresinius mokesčius nuo visų pajamų, šalia liktų Latvija ir Estija su sena mokesčių sistema. Net ir dabar, pvz., kai svarstoma, kurioje iš Baltijos valstybių steigti kokį operacijų valdymo padalinį ar atskaitomybės padalinį, yra labai lengvai pasižiūrima lentelėje, kur kokie yra mokesčių tarifai, kokie kaštai susiję su įsteigimu ir priimamas sprendimas“, - aiškino G. Nausėda.
Man labai keista, kad Švedijoje, Danijoje, - ten juk progresiniai mokesčiai – iš ten žmonės į čia nevažiuoja, o mes važiuojame ten ir mus tenkina ta jų mokesčių sistema“, - prieštaravo A. Černiauskas.