Anot SEB banko, pamažu stiprėja „paslėptosios" infliacijos reiškinys, kai produktų ir paslaugų kainos yra palaikomos to paties lygio arba didinamos lėčiau nei analogų, tačiau prastėja jų kokybė.
„Paslaugų teikėjai tartum mėgina išlikti konkurencinėje kovoje. Aišku, tai nėra visiškai sąžiningas kelias konkuruoti, tačiau mažindami porcijas ar blogindami produktų kokybę, jie mėgina arba palaikyti tas pačias kainas, arba jas kelti lėčiau nei tai daro konkurentai.
Galbūt trumpu laikotarpiu tai gali pasitarnauti ir suklaidinti vartotoją, tačiau vartotojas nėra toks visiškas neišmanėlis, kad galėtų leistis apgaudinėjamas ilgesnį laiką. Jis padaro savo sprendimus ir galvoja, ar verta jam pirkti prekę, kurios kokybė jį nuvilia", – DELFI sakė banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Dažniausiai, anot jo, infliacija slepiama restoranuose ir kavinėse, parduotuvių lentynose siūlomuose maisto produktuose. „Tai ypač paliečia tuos produktus, kurie nėra homogeniški ir sudaromi iš kelių dalių, pavyzdžiui, virtos dešrelės. Žinoma, kad savikainą galima numušti naudojant daugiau menkesnės kokybės produktų", – kalba G. Nausėda.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad restoranuose dar yra išlikusios nuorodos apie tai, kiek ir kokių sudedamųjų dalių yra patiekale, kiek jos sveria.
„Kavinėse aš to jau nebematau. Tiesiog yra patiekalo pavadinimas ir kaina. Matai, kad tartum kažkas nebe taip, kažko gauni šiek tiek mažiau. Iš esmės, pats vartotojas, neturėdamas laiko, pernelyg į šiuos dalykus nesigilina, tiesiog numoja ranka", – sako analitikas.
Jis skaičiuoja, kad šią paslėptą infliaciją „apnuoginus", tikroji infliacija būtų dar didesnė nei skelbia Statistikos departamentas.
Kartu G. Nausėda mano, kad šis procesas negali būti ilgalaikis, nes nuo gamintojų gali nusisukti vartotojai ir šie pralaimėtų konkurencinę kovą: „Be to, kiek konkreti kavinė gali mažinti porcijas? Jeigu ji sumažins jas trigubai ar keturgubai, tai taps pernelyg akivaizdu".
Nurodyti patiekalo svorį – savigarbos reikalas
„Jeigu kalbėtume teoriškai, tai krentant perkamajai galiai, gamintojai visada orientuojasi į pirkėjo galimybę nupirkti produktą. Teoriškai galima galvoti, kad gali taip būti (slepiant infliaciją prastinama maisto kokybė – DELFI), tačiau dabar tokios tendencijos nėra. Kas bus susumavus rezultatus metų pabaigoje, matysime, tačiau šiandien nejaučiama, kad situacija būtų pasikeitusi", – DELFI sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
Jis neatmeta, kad verslas ateityje labiau taupydamas rinksis dar pigesnius produktus. Vartotojai, paskutiniaisiais metais esą dažniausiai skundžiasi dėl to, kad sumokėta kaina už maistą neatitinka gautos kokybės.
„Verslininkai taupo produkto kokybės sąskaita, tai reiškia, kad panaudoja kitus produktus, nei deklaruoja. Tačiau ši sistema neatsirado su šia diena, tai stebima jau trejus metus", - teigia Z. Stanevičius.
Tikrindami maisto kokybę VMVT specialistai pastebi, kad maždaug iki pusės produktų turi tam tikrų kokybės pažeidimų, tačiau tokios tendencijos stebimos jau trejus metus. Jo teigimu, dažniausia problema – produktas neatitinka deklaruojamos kokybės ir sudėties.
Pašnekovas, paklaustas apie mažėjančias patiekalų porcijas kavinėse, pripažino, kad įstatymai iš viešojo maitinimo įstaigų nereikalauja nurodyti patiekalų dydžio: „Save gerbiantis restoranas, jeigu nori, tai deklaruoja, bet jeigu nenori, nėra prievartinio dokumento".
VMVT per pirmąjį 2008 metų pusmetį gauti ir ištirti 1059 vartotojų skundai dėl nekokybiškų maisto produktų arba su maistu susijusių paslaugų teikimo, iš jų 447 skundai pasitvirtino.
Tarp pagrįstų skundų didžiausią dalį sudarė nusiskundimai dėl mėsos ir jos gaminių, viešojo maitinimo patiekalų, žuvų ir žuvininkystės produktų, vaisių ir daržovių, pieno ir jo gaminių higienos, netinkamo ženklinimo, pasibaigusių vartoti terminų.
