Apie tai jis DELFI sakė po pranešimo metinėje vadovų konferencijoje Palangoje „Lūžio taškas“, kur skaitė pranešimą „Kas laukia euro zonos?“.
„Lietuvos ekonomikai, manau, sekasi pakankamai neblogai - Baltijos šalys yra vienos sparčiausiai augančių ekonomikų ES. Panašu, kad euro zonos krizė jūsų labai nepaveikė, nes pakankamai daug eksportuojate ne į euzo zonos valstybes, pavyzdžiui, Rusiją, Baltarusiją, Skandinavijos šalis“, - sakė ekonomistas.
Jo manymu, Lietuvos artimiausiais metais laukia ekonomikos augimas, jei šalies politika nebus keičiama iš esmės.
„Manau, Lietuva turi visus reikalingus veiksnius būti labai sparčiai augančia ekonomika, nes yra pakankamai liberali: verslui netaikoma labai daug apribojimų, nėra labai daug socialinės apsaugos priemonių, kurios trukdytų augimui. Taigi, jeigu jūs ir toliau laikysitės tokios politikos bei tinkamai pasinaudosite narystės ES galimybėmis, manau, galite būti viena sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. Nors ir iki šiol jūs buvote labai dinamiškai auganti ekonomika, nepaisant 2009 – 2010 m., tačiau jau dabar atsigriebiate už tą laikotarpį, o jūsų būklė - kur kas geresnė nei daugelio euro zonos valstybių“, - mano D. Rosati.
Paklaustas, kada Lietuvos ekonomika galėtų pasiekti ES senbuvių lygį, D. Rosati teigė, jog tam turėtų pakakti artimiausių 25-erių metų.
Paskaičiavo euro zonos naudą Lietuvai
D. Rosati mano, jog Lietuvai, taip pat ir Latvijai, būtų naudinga įsivesti eurą – per konferenciją jis pateikė savo skaičiavimus, kokią finansinę naudą šalims turėtų perėjimas prie šios valiutos.
„Kalbant apie ne euro zonoje esančias ES nares, aš parengiau labai apytikslius paskaičiavimus Lietuvai ir Latvijai, kokią naudą šios šalys galėtų gauti įsivedusios eurą, kad galima būtų atsakyti į klausimą, ar yra prasmės Lietuvai ir Latvijai prisijungti prie euro zonos“, - sakė D. Rosati.
Anot ekonomikos profesoriaus skaičiavimų, pagrįstų 2010 m. “Eurostat” duomenimis, Lietuva sutaupytų apie 398 mln. eurų (1,374 mlrd. litų) arba 1,7 proc. kasmet dėl sumažėjusios atsiskaitymo kainos, nes būtų atsisakyta nacionalinei valiutai taikomos rizikos premijos, be to, verslas ir valstybinis sektorius galėtų skolintis pigiau tarptautinėse rinkose.
Latvijai, pasak D.Rosati, euro įsivedimo efektas būtų didesnis: 352 mln. eurų (1,215 mln. litų) arba 2 proc. BVP kasmet.
„Euro zona nesubyrės, nes tai yra niekam nenaudinga: nei stiprioms valstybėms, pirmiausiai, Vokietijai, nei silpnoms, dėl kurių noro likti euro zonoje yra net sudėtinga ginčytis, turiu omenyje, Graikiją, Portugaliją, Ispaniją. Manau, visi prarastų labai daug, jei kam nors tektų trauktis iš euro zonos. Pietų Europos šalims tai reikštų bankrotą ir labai gilią recesiją, kitoms šalims – milžiniškus nuostolius jų bankų balansuose ir smūgį eksportui, - apibendrindamas savo pranešimą dėl euro zonos ateities teigė profesorius. - Tačiau turiu pasakyti, jog negalima nepaisyti kolektyvinės politinės kvailystės galimybės ir nors nėra jokios ekonominės prasmės žlugdyti euro zoną, bet demokratijoje gali įvykti įvairių dalykų. Taigi, vienintelė liekanti opcija – imtis reformų.“