Šiuo metu pusės metu VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos litais) siekia 1,19 proc., kai tokios pat trukmės EURIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos eurais) – 0,52 proc.
„Manyčiau, kad žema palūkanų norma išliks gal dar kokius metus. Viena vertus, palūkanas galima fiksuoti dabar, nes jos tikrai yra labai žemos ir taip apsaugoti įmokas nuo pokyčių kokiems penkeriems metams, bet, kitą vertus, nematyčiau labai didelio pagrindo jas fiksuoti būtent šiandien, nes dar kokius metus galima pabūti su nefiksuotomis palūkanomis, kai jos yra mažesnės už fiksuotas, o po metų – fiksuoti, - pataria investicinio banko "Finasta" makroekonomistė Rūta Medaiskytė. - Tai turintiems būsto paskolą reikštų, jog dabar bus mokamos mažesnės palūkanos, o paskui jas būtų galima fiksuoti, nes palūkanų norma vis dar būtų žema. Aišku ir šiandien fiksuoti yra nebloga galimybė.”
„Po ketvirtadienio Europos centrinio banko (ECB) sprendimo nekeisti bazinių palūkanų, tikimybė, kad ECB toliau judės link "nulinės" palūkanų ribos išlieka didele. Tai lemia ir EURIBOR palūkanas. VILIBOR - yra silpnas "indikatorius", nerodantis realios padėties rinkoje. Iš esmės rinkoje likvidumas litais yra perteklinis, o kur juos saugiai investuoti - didelių alternatyvų nėra. Paklausa paskoloms šiuo metu yra sumažėjusi dėl nuosmukio euro zonoje ir išaugusių rizikų. Aišku, gyventojams, turintiems paskolas, tai tik į naudą - mažėja paskolos įmoka“, - dėsto „Danske“ banko vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Gyventojai skolintis neskuba, o bankai ir neskubina
„Palūkanos yra tik vienas iš veiksnių - juk skolinamasi ilgam laikotarpiui: 20-30 m. Per tą laiką gali būti ne vienas pakilimas ir nuosmukis. Sprendimas imti paskolą priklauso ir nuo kitų veiksnių - pajamų, lūkesčių dėl ateities, ir panašiai. Aišku, jei padėtis euro zonoje blogėtų, neigiamą poveikį pajustumėme ir mes - esame atvira ekonomika, ir į euro zoną "keliauja" didžioji dalis eksporto. Manau, kad gyventojus, o ir įmones - baugina būtent ta nežinomybė arba, kaip mes, ekonomistai, sakome – neapibrėžtumas, kuris neabejotinai mažina skolinimosi apetitą“, - paaiškina V. Klyvienė.
„Jeigu bankai skolina, gali paskolinti pigiai, bet jie nėra linkę skolinti, nes yra vertinama reali ekonomikos situacija: pakankamai didelis nedarbas, ribotas darbo užmokesčio augimas, labai atsargios ekonomikos augimo prognozės. Manau, kad ne tik gyventojai nelabai nori skolintis, bet ir patys bankai labai atsargiai vertina naujus skolininkus. Aišku, jeigu yra skolinama, tai palūkanų norma yra pasiūloma nedidelė, nes dabar yra tokios galimybės“, - dėsto R. Medaiskytė.
Šiuo metu VILIBOR yra pasiekęs žemiausią lygį per visą jo skaičiavimo istoriją, EURIBOR – taip pat istoriškai mažas ir, anot R. Medaiskytės, tai lemia ECB politika. Tačiau tarpbankinės palūkanų normos litais visada buvo didesnės už tokias pat palūkanas eurais.
„Skolinimosi litais brangumą, pavyzdžiui, 2009 m. lėmė labai išaugusi Lietuvos rizika, nes iš esmės litas yra susietas su euru valiutos valdybos modelyje ir teoriškai palūkanų norma litais neturėtų skirtis nuo palūkanų normos eurais, bet Lietuvoje yra papildoma valiutos rizika, todėl skolinimasis litais brangsta. 2009 m. mes turėjome labai rimtą problemą su viešaisiais finansais: buvo ir skolintis rinkoje sunku, ir deficitas didelis, pajamos krito ir atitinkamai tai atsispindėjo tarpbankinėje palūkanų rinkoje. Tuomet litų niekas nenorėjo laikyti, nes grėsė devalvacija, dėl to ir buvo labai didelis VILIBOR. Dabar situacija normalizavosi, viešieji finansai atrodo neblogai, šiek tiek didesnės negu planuota buvo biudžeto pajamos, įtampa finansų rinkoje tarsi yra dingusi ir atitinkamai skirtumas tarp EURIBOR ir VILIBOR yra sumažėjęs“, - paaiškina R. Medaiskytė.
Pinigai plaukia motininėms bendrovėms ir vyriausybėms
„Anksčiau paskolų plėtra buvo finansuojama iš vietos bankus valdančių įmonių, o didieji skolintojai buvo skandinaviško kapitalo bendrovės ir dabar pinigai grįžta motinoms. Kitas srautas, kur kapitalas yra panaudojamas – bankai yra linkę skolinti valstybei, nes vyriausybės leido naujas obligacijų emisijas, o rinkoje siūlomi pelningumai yra pakankamai nemaži“, - sako R. Medaiskytė.
Anot jos, tikėtis, kad bankai ims artimiausiu aktyviai skatinti skolinimąsi kol kas neverta, nes jie nukentėjo nuo nekilnojamojo turto burbulo ir vėliau prasidėjusio sunkmečio.
