„Be jokios abejonės, čia turime suprasti, kad yra vadovų rinka ir mūsų tikslas yra sugebėti pritraukti į valstybės valdomas įmones talentingus vadovus. Valstybės įmonėse yra kitų pozityvių aspektų: iššūkiai didžiuliai, poveikis visai Lietuvos ekonomikai didžiuliai, bet nepasiūlydami bent jau konkurencingo atlyginimo tikrai negausime geriausių žmonių į šitas pareigas“, - paklaustas, ar numatytas algų didinimas, po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R. Žylius.

Anot Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, ankstesnė tvarka, kuomet buvo bandoma vadovo algą susieti su įmonės rezultatais – nepasiteisino, nes vadovai nusistatydavo ne ambicingus planus, kuriuos lengviau pasiekti. Kanclerio teigimu, siekiama, kad valstybinės įmonės vadovas uždirbtų panašiai kiek ir panašios privačios kompanijos vadovas.

Kai kurių įmonių, kurios yra monopolistinės rinkoje, kaip kad „Registrų centras“ valdovų algos turės būti reguliuojamos atskirai. Kancleris neatmetė, kad įmonių vadovų algos gali smarkiai kilti, siekiant pasivyti rinkos vidurkį, tačiau algos vis tiek turi priklausyti nuo rezultatų, tuo pačiu turėtų būti nustatyta ir maksimali riba, kuri, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, negalės būti viršyta.

Ūkio ministras susilaiko nuo prognozių, kiek gali augti algos, tačiau pabrėžia, kad jos vis tiek priklausys nuo rezultatų ir bus įvesti saugikliai, kad vadovai nesiektų trumpalaikių tikslų.

„Siūlomas kintamos dalies (mokėjimas) nuo vienų iki trejų metų, kad vadovas nesistengtų gauti premijos, kad įvykdė ketvirčio rezultatus, nes dalį algos gaus tik tada, jei efektyvumas išliks 1-3 m. Tai vadovui padės orientuotis į ilgalaikius tikslus“, - sakė R. Žylius. Siūloma nustatyti, kad jei bus nustatyti vadovo piktybiškumo atvejai, žala galės būti iš jo išieškoma.

Visos vadovų algos turėtų būti skelbiamos viešai. Galutinius sprendimus Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

TV3 laidoje „Savaitė komentarai“ birželio viduryje skelbta, kad kai kurių valstybės valdomų energetikos įmonių vadovų atlyginimai siekia per 20 tūkst. litų. Analitikai perspėja, kad nors tokios algos nesiekia net rinkos vidurkio, tačiau abejonių kelia vadovų tinkamumas darbui – neretai į šį postą jie patenka partijų ir draugysčių keliais.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas deklaruoja per mėnesį uždirbantis 13 tūkst. litų, tai yra 2 tūkst. litų daugiau nei premjeras. Nors rinkoje vadovų atlyginimų vidurkis siekia 25 tūkst. litų, o didžiausias ir 350 tūkst., ekspertai abejoja, ar valstybinių įmonių vadovai atidirba ir tuos pinigus, kuriuos gauna. Tai rodo ir dažnai ypač energetikos įmonėse vadovų kaita ir nepatenkinama veikla.

„Tarytum viskas normalu, priimu darbuotojų daugiau nei reikia, atlyginimus jiems moku didesnius nei rinkos kaina. Konkretus įmonės direktorius galėtų rasti aukštesnės kvalifikacijos darbuotoją ir už mažesnę kainą, bet veikia kiti interesai – partiniai, draugystės interesai ir pan. O buhalterijoje viskas paprastai – nėra pelno, nėra dividendų sumokėjimo valstybės biudžetą ir tiek. O jeigu ką, tai ir pakeliamos kainos vartotojams“, - tuomet sakė „DnB Nord“ banko analitikas Rimantas Rudzkis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją