Šiomis dienomis suskubę pasisėti baklažanų, jų daigus po priedangomis galėsime sodinti optimaliu laiku – gegužės antroje pusėje. Šilumos ir saulės glostomi augalai greitai stiebsis, skubės žydėti ir auginti įdomios spalvos vaisius.
Gausu vitaminų
Baklažanai yra bulvinių šeimos žoliniai augalai, kilę iš Pietų Azijos. Tėvynėje auga kaip daugiamečiai. XVI a. atvežti į Europą, baklažanai čia ganėtinai ilgai buvo auginami kaip dekoratyvūs augalai, tik XVIII a. buvo pradėti auginti maistui.
Vaisiai išsiskiria puikiomis maistinėmis, dietinėmis ir net gydomosiomis savybėmis.
Baklažanuose yra vitamino C, kuris padeda išvengti peršalimo ir infekcijų. Taip pat juose gausu B grupės vitaminų, kurie stiprina nervų sistemą, padeda ne tik atsispirti depresijai ir nemigai, bet ir odai sugerti drėgmę, išlikti gražiai. Be to, vaisiuose yra medžiagų, skatinančių odos audinių regeneraciją.
Violetiniai vaisiai rekomenduojami sergant mažakraujyste (juose daug mangano, geležies, cinko), naudingi sergantiesiems širdies bei kraujagyslių ligomis (mažina cholesterolio kiekį kraujyje, kalio druskos gerina širdies veiklą ir skatina skysčių pertekliaus pasišalinimą iš organizmo).
Baklažanus vertėtų pamėgti metant rūkyti. Mat juose daug vitamino PP, arba nikotininės rūgšties.
Dietologai tvirtina, kad baklažanai – kone pats tinkamiausias produktas siekiant atsikratyti nereikalingų kilogramų. 100 gramų yra vos 28 kalorijos, be to, daug ląstelienos, kuri skatina šlakų ir skysčių pertekliaus pasišalinimą iš organizmo. Tiesa, baklažanai turi savybę kepdami sugerti riebalus. To galima išvengti, tereikia supjaustytus baklažano gabalėlius prieš kepimą
10 min. palaikyti šaltame vandenyje.
Skaniausi – jauni
Perkant reikėtų rinktis jaunus vaisius. Baklažanuose yra medžiagos, vadinamos solaninu, kuri lemia nedidelį kartumą. Subrendusiuose vaisiuose solanino gali būti daug, o dideli jo kiekiai žalingi: gali sutrikti virškinimas.
Įvertinti brandą galima iš odelės ir vaiskočio. Rudas vaiskotis rodo, kad vaisius nuskintas seniai. Šviežias vaisius turi būti be rudų dėmelių, kietas, odelė – lygi, nesusiraukšlėjusi.
Namie suabejojus dėl vaisiaus kokybės, jį verta pamirkyti pasūdytame vandenyje (3 proc.), kad pasišalintų dalis solanino.
Šaldytuve, polietileniniame maišelyje, vaisius patartina laikyti ne ilgiau kaip 3–4 dienas.
Auginami kaip paprikos
Baklažanai (Solanum melongena L.), nelygu veislė, užauga 50–180 cm aukščio. Augalai išsiskiria tvirtu stiebu, stambiais lapais. Žiedai savidulkiai. Šaknys išsidėsčiusios paviršiuje – į tai tenka atsižvelgti auginant augalus: dažniau laistyti bei tręšti, atsargiai purenti ir ravėti.
Tai šilumą mėgstantys ilgos vegetacijos augalai. Sėjama likus dviem mėnesiams iki sodinimo į nuolatinę augimo vietą šiltnamyje. Optimali augimo temperatūra yra 23–28 laipsnių C. Sumažėjus aplinkos temperatūrai iki 13–15 laipsnių, ypač pirmoje augimo pusėje, baklažanai nustoja augti.
Į šiltnamį sodinami daigai su 5–6 lapais. Daigai sodinami sulig linija, kaip augo puodeliuose. Baklažanai prižiūrimi kaip paprikos. Laistoma reguliariai ir gausiai, geriausia vakare. Kai trūksta drėgmės, baklažanai meta žiedus. Tręšti rekomenduojama kas 10–15 dienų.
Vaisiai skinami, kai tik įgyja veislei būdingą spalvą. Net vos pastebimas pašviesėjimas gali reikšti, kad vaisiuose daugėja kartumo.
Kurią veislę rinktis?
Veislės skiriasi augalų augumu, vaisių dydžiu bei forma (rutulio, ovalo, cilindro ar kriaušės), spalva (violetiniai, rusvi, balti, geltoni, žali ar dryžuoti), derlingumu.
Praėjusiais metais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose buvo atliekami palyginamieji baklažanų veislių tyrimai (tyrėjų grupė: Nijolė Maročkienė, Rasa Karklelienė, Audrius Radzevičius), kurių metu palygintos 8 baklažanų veislės.
Sėklos buvo pasėtos kovo 7 d. Daigai pikuoti į 12 cm skersmens polimerinius puodelius su durpių mišiniu balandžio 27 d., o gegužės 18 d. sodinti į polietilenu dengtą šiltnamį, humusingą purią dirvą (dirvožemio pH 6,5). Daigai sodinti eilėmis, 70 cm tarpais tarp eilių ir 50 cm atstumais tarp augalų eilėse, vidutiniškai po 2,9 augalo kvadratiniame metre.
Didžiausius vaisius (1 217 g) išaugino ‘Black Beauty’, ilgiausius – ‘Early long purple’ (24,4 cm), o ploniausius – ‘Robin Gud’ (5,9 cm). Daugiausia vaisių ploto vienetui išaugino ‘Robin Gud’ (27,2 vnt. kv. m), o didžiausią derlių davė ‘Bumbo’ (prekinis derlius –11,28 kg/kv. m) ir ‘Byčje serdce’ (prekinis derlius – 9,66 kg/kv. m).
Iš tirtų veislių daugiausia askorbo rūgšties sukaupė veislės ‘Golden eggs’ vaisiai (5,4 mg/100 g). ‘Black beauty’ ir ‘Bumbo’ veislės vaisiuose jos buvo po 5,0 mg/100 g.
Sodininkystės ir daržininkystės institute tirtų baklažano veislių palyginimas
| Veislė | Augalo aukštis (cm) | Vaisiaus vidutinis svoris (g) | Derlius(kg/kv. m) | Vaisiaus spalva |
| Black Beauty | 130 | 1 217 | 9,50 | violetinė |
| Sančo Panša | 93 | 384 | 8,28 | rusvai violetinė |
| Bumbo | 111 | 723 | 11,79 | rusvai violetinė |
| Robin Gud | 87 | 157 | 4,54 | tamsiai violetinė |
| Xalflange Violette | 122 | 885 | 6,76 | tamsiai violetinė |
| Golden eggs | 120 | 48 | 1,06 | geltona |
| Early long purple | 138 | 441 | 4,41 | melsvai violetinė |
| Byčje serdce | 104 | 1 161 | 10,08 | tamsiai violetinė |
