Svarbu apskaičiuoti SG kiekį
Iki 2012 m. mėšlides ir (ar) srutų kauptuvus įsirengti turėjo tik daugiau nei 300 SG ūkyje laikantys ir žemės ūkio naudmenas bei pasėlius deklaravę ar paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones gaunantys ūkininkai. Nuo Naujųjų metų tai padaryti turės ir tie, kurie ūkyje laiko nuo 10 iki 300 SG. SG vadinamas sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis – vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. Šis vienetas padeda apskaičiuoti, kada mėšlidės ir (ar) srutų kauptuvai būtini, norint išvengti paviršinio ir požeminio vandens taršos mėšlu ar srutomis.
Ūkinius gyvūnus laikantis ūkininkas pirmiausiai turėtų suskaičiuoti, kiek SG sudaro jo ūkio gyvuliai. Kai kurių ūkinių gyvūnų skaičius yra lygus SG skaičiui – taip yra tuo atveju, jei ūkyje laikomos karvės, buliai ar senesni nei vienerių metų arkliai. Tikslią informaciją, kaip apskaičiuojamas SG kiekis ūkyje, galima rasti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše.
Yra palengvinimų laikantiems nuo 10 iki 100 SG
Rugsėjo 26 d. pakeistame Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše yra palengvinimų ūkininkams, vienoje vietoje laikantiems nuo 10 iki 100 SG bei kaupiantiems tirštąjį mėšlą. Tirštasis mėšlas yra toks mėšlas, kuris turi ne mažiau kaip 20 proc. sausųjų medžiagų. Ūkininkai šį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėje prie tvarto. Atkreiptinas dėmesys, kad ši lengvata – tirštojo mėšlo kaupimas rietuvėje prie tvarto, negalioja ūkininkams, vienoje vietoje laikantiems daugiau negu 100 SG (jiems reikia įrengti atitinkamas mėšlides arba srutų kauptuvus).
Įrengiant tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto, svarbiausia tinkamai įrengti nelaidų bei sandarų hidroizoliacinį sluoksnį, užtikrinantį, kad iš jos netekėtų srutos į aplinką. Taip pat įrengiant tokią tirštojo mėšlo rietuvę prie tvarto gyvenamosiose vietovėse turi būti laikomasi ir mažiausių leistinų atstumų nuo gretimo sklypo statinių, taikomų mėšlidėms. Be to, ypač svarbu tinkamai parinkti šiam įrenginiui vietą, kad potvynio, liūčių metu rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys.
Tiesa, tirštasis mėšlas gali būti laikomas ir rietuvėse, įrengiamose tuose laukuose, kurie bus tręšiami, tačiau tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Parenkant rietuvės lauke vietą svarbu užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų. Rietuvė lauke įrengiama lauko vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens. Lauke ji privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus turėtų būti suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti. Tokiose tirštojo mėšlo rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Skystajam mėšlui, turinčiam ne daugiau kaip 12 proc. sausųjų medžiagų bei srutų, kurios susideda iš gyvūnų šlapimo, kritulių ir kitokių iš mėšlo ištekančių ar nuo mėšlinų paviršių nutekančių nuotekų, kaupimui ir laikymui būtina įrengti atitinkamus statinius – mėšlides arba srutų kauptuvus.
Mėšlidės bei srutų kauptuvai turi atitikti reikalavimus
Mėšlidės ir (ar) srutų kauptuvai turi būti įrengti pagal mėšlui ir srutoms tvarkyti nustatytus aplinkosaugos reikalavimus. Juose nurodyta, kad mėšlidėse turi tilpti ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas bei srutos. Srutų kauptuvai turi būti tokios talpos, kad juose tilptų per nurodytą laikotarpį susidarančios srutos ne tik nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, bet ir nuo mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų ir pašarų ruošimo aikštelių. Priklausomai nuo poreikių, gali būti įrengiamos kelių rūšių mėšlidės ir (ar) srutų kauptuvai - aikštelės, lagūnų ar rezervuarų tipo. Šių statinių galima neįrengti tuomet, kai ūkininkui priklausantys gyvuliai laikomi tvarte, kuriame telpa per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos. Ūkininkams, vienoje vietoje laikantiems mažiau nei 10 SG, reikalavimas įsirengti specialaus tipo mėšlides ir (ar) srutų kauptuvus negalioja - jie mėšlą ar srutas gali laikyti savo nuožiūra pasirinkdami bet kurį mėšlo bei srutų kaupimo ir laikymo būdą – tvarte ar tirštojo mėšlo rietuvėse šalio jo.
Mėšlidžių neįrengusiems gali būti skiriamos sankcijos
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) rugsėjo mėnesį organizuotuose seminaruose tema „Su plotu susijusių priemonių pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą 2011 metų administravimo aktualijos“ ūkininkai nemažai teiravosi apie tai, kokios sankcijos bus skiriamos šio reikalavimo neįvykdžius.
Pareiškėjams primenama, kad sankcijų dydį lems tai, koks pažeidimas bus užfiksuotas patikrų metu. Nustatytas pažeidimas įvertinamas pagal masto, kuris visada šiuo atveju yra didelis, poveikio trukmės, kuri yra nepastovi bei sunkumo kriterijus. Jei ūkininkas bus mėšlidę įsirengęs laiku, tačiau jos talpa bus mažesnė ne daugiau kaip 10 proc. nei nurodyta reikalavimuose, tuomet pažeidimas bus įvertinamas kaip nesunkus. Šiuo atveju, skiriamos sankcijos bus žymiai mažesnės nei tuomet, jei mėšlidės talpa mažesnė daugiau kaip 10 proc. arba ji neįrengta iš viso, tuomet pažeidimas bus įvertinamas kaip sunkus ir išmokos iš viso gali būti nebeskiriamos.
Ūkį reikia prižiūrėti atsakingai
Molėtų rajone gyvenančiam Artūro Arlausko šeimos ūkyje laikomi mišrūs pieniniai ir mėsiniai galvijai. A. Arlauskui ir jo sūnui iš viso priklauso 80 raguočių banda. Susikaupusiam mėšlui laikyti skirtą mėšlidę ūkininkas sakė įsirengęs jau seniau, norėdamas paprasčiau tvarkyti mėšlą. „Pirmiausiai jos prireikė mums – reikalavimai ją įsirengti atsirado tik vėliau“, - sakė vyriškis. Kadangi mėšlidę ūkininkas įrenginėjo tik ūkininkavimui supaprastinti, pagal pradėsiančius galioti valdymo reikalavimus, sako tiksliai nežinąs, ar po Naujųjų metų jos nereikės koreguoti: „Kai mėšlidę reikės įregistruoti, tuomet reikalavimus reiks peržvelgti atidžiau“.
A. Arlausko teigimu, mėšlidės įrengimas priklauso nuo ūkininkų. Jo nuomone, pareiškėjai turėtų ne tik atsižvelgti į reikalavimus, bet ir patys sąmoningai tvarkyti ūkį. Jau apie dešimt metu gyvulius auginantis Artūras Arlauskas sakė, jog užsiimti pienininkyste jam nėra labai sudėtinga. „Pienu prekiaujame jau seniai, todėl reikalavimams vis griežtėjant, pokyčių ženkliai nepajutome. Visgi, pradėti viską nuo pradžių būtų sudėtinga“, - pasakojo vyriškis.
Užs. Nr. 11-10-01