Nugaišta ne visi

A. Kalesnykas pbrėžia, kad žiemą triušiai serga rečiau, tačiau atšilus orams prasideda jų bėdos. Pagrindinė švelniakailių infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu, – miksomatozė.

Šią ligą platina musės, uodai, blusos ir erkės. Virusu galima užsikrėsti per inventorių ir pašarus. Liga gali būti dviejų formų. Vienu atveju pasireiškia sloga, iš akių teka išskyros. Ant snukučio, ausų ir kitose kūno vietose gali atsirasti patinimų. Šios ligos požymiai – „liūto galva“, nuleipusios ausys. Taip pat gali būti lytinių organų uždegimų.

Kitu atveju ant ausų, galvos, akių susiformuoja mazgeliai. Liga triušius kamuoja tris keturias savaites, oda mazgelių vietose išopėja.

„Sergantys triušiai mažiau ėda, būna vangūs. Jų gaištamumas gali siekti nuo 50 iki 60 proc. ir daugiau. Ši liga plinta greitai, pasireiškusi viename triušių ūkyje, persimeta ir į kitus“, – sako vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius.

Pasak A. Kalesnyko, su patekusiu į triušidę ligos virusu kovoti sunku, todėl triušių augintojai dažniausiai sunaikina sergančią bandą bei jos skerdieną ir patiria nemenkų nuostolių. Kai kurie triušiai, susirgę miksomatoze, nenugaišta, tačiau tampa viruso nešiotojais ir platintojais. Suprastėja jų kailio kokybė, tačiau skerdieną galima naudoti maistui.

Būtina profilaktika

Naminių triušių neaplenkia ir kita virusinė hemoraginė liga, kitaip dar vadinama triušių maru. Pasak vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus, triušiai, sergantys šia liga, būna aktyvesni, neramūs, dažniau šokinėja. Kartais pastebimos kraujingos išskyros iš burnos ar nosies. Nuo šio susirgimo pradžios švelniakailiai nugaišta labai greitai – per kelias valandas, arba randami nugaišę po nakties. Jei triušiai būna nevakcinuoti, jie gaišta masiškai.

A. Kalesnykas rekomenduoja sveikus triušius atskirti nuo sergančiųjų ir perkelti į kitą narvą.

„Norint išvengti miksomatozės ir hemoraginės ligos, būtina nuosekliai triušius vakcinuoti Myxorem, Pestorin Mormyx vakcinomis. Vakcinuoti galima tik sveikus triušius, geriausia pavasarį ir rudenį.

Rekomenduojama tartis su specialistais ir procedūrą atlikti du kartus per metus pagal instrukcijas. Vakcinuotiems triušiams imunitetas išsivysto per 10–14 dienų, todėl jiems susirgus, vakcinuoti jau per vėlu. Pavasarį, atšilus orams, – pats laikas pasirūpinti augintinių sveikata“, – pabrėžė vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius.

Nuolat vakcinuojamų patelių jaunikliai minėtoms ligoms būna atsparesni.
Norint apsaugoti triušius nuo ligų būtina profilaktika: naujai įsigytus triušius reikia karantinuoti, laikyti atskirose patalpose 30 dienų. Ir tik nesant jokių ligų simptomų švelniakailius galima perkelti į triušidę.

Švara ir tvarka

A. Kalesnykas pabrėžė, kad naminiai triušiai nesirgtų, jų augintojai privalo laikytis ypatingos higienos, naikinti triušidėse kraujasiurbius parazitus ir vabzdžius bei sumažinti galimybę jiems patekti į patalpas.

Pasak vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus, pastaruoju metu yra nemažai biologinių apsaugos priemonių, skirtų kovai su vabzdžiais ir pačių gyvūnų apsaugai. Norint išvengti susirgimų, triušidę būtina dezinfekuoti du kartus per metus: anksti pavasarį ir vėlai rudenį.

Narvelius patariama dezinfekuoti net kelis kartus: prieš kiekvieną triušiavimąsi, atjunkius triušiukus ir atrinkus prieauglį veislei (4–5 mėn.). Kartu su narveliais dezinfekuojamas ir triušidėje esantis inventorius. Dezinfekcija atliekama naudojant maksimalią koncentracijos normą ir laikantis instrukcijos. Metalinius narvelius rekomenduojama išdeginti.