Lengviau išvengti


Augalams, kaip ir viskam, kas gyva, galioja taisyklė: ligų lengviau išvengti, negu jas gydyti. Užleistos ligos tampa nevaldomos.


Orams atšilus, susidaro tinkamos sąlygos ne tik augalams augti, bet ir daugintis įvairių ligų sukėlėjams: miltligės, rūdžių, pilkojo puvinio ir kt. Grybeliai pirmiausia įsiskverbia į silpnesnių, per tankiai augančių, nepakankamai patręštų arba pertręštų augalų audinius. Ligas sukeliančias sporas vėjas gali pernešti gana toli, jos ilgai išlieka gyvybingos ant augalų ir dirvoje. Sporos iš žemės patenka į augalus per šaknis, dauginasi šiltoje drėgnoje aplinkoje.


Norint išvengti grybinių ligų, pirmiausia turi būti patikima sėkla ir kita sodinamoji medžiaga, augalams užtikrintos geros vystymosi sąlygos.


Kad pavyktų laiku užkirsti kelią užkratui, svarbu nuolat stebėti ūglių ir daigų būklę, nepamiršti apžiūrėti ir apatinę lapų pusę. Aptikus pirmuosius ligos požymius, pažeistus ūglius ir lapus prityrę sodininkai pašalina ir sudegina, augalus neatidėliodami nupurškia nuo ligų.


Profilaktinės priemonės


Palaikyti augalų sveikatą padeda paprastos priemonės:


• kad nesusidarytų palankus mikroklimatas sporoms daugintis, retinami pasėliai;
• sergančių augalų lapai sugrėbiami ir atokioje vietoje užkasami ar sudeginami, dirva šiek tiek pabarstoma pelenais;
• augalų gynybinės galios stiprinamos juos laiku tręšiant mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, purenant dirvą bei laistant;
• kur yra pavojus, kad augalus gali pažeisti miltligė ir rūdys, verta sodinti česnakus ir pelynus (taip pat dekoratyvinius);
• bakterijomis ir virusais užkrėsti augalai naikinami; naudojama tik sveika sėkla ir sodinamoji medžiaga; darbo įrankius svarbu reguliariai plauti, dezinfekuoti;
• toje pačioje vietoje metų metus nesodinti tų pačių rūšių augalų, rinktis ligoms atsparias veisles;
• neleisti plisti kenkėjams (jie taip pat platina ligų sukėlėjus), pradėjus jiems masiškai plisti, augalus laiku apdoroti insekticidais.


Veikime skubiai


Tikrosios miltligės požymis – balzganas apnašas ūglių, žiedų viršutinėje pusėje. Netikrosios miltligės atveju apatinėje lapų pusėje atsiranda balzganai pilkas apnašas, viršutinėje pusėje – spalvą praradusios ar gelsvos (iki raudonai rudų) dėmės.
Dirvą ir augalus būtina apdoroti pasirodžius pirmiems miltligės požymiams. Kova efektyvesnė, kai preparatai kaitaliojami.


Rūpestinga sodo augalų priežiūra, jų būklės stebėjimas ir apsaugos priemonių naudojimas tinkamu laiku – tai viskas, ko reikia, kad jūsų svajonė apie nuostabų sveiką sodą išsipildytų.


Svarbiausios kovos priemonės:


• nupjaukite ir sudeginkite infekuotas augalo dalis. Venkite intensyvaus jauninamojo genėjimo – dėl jo augalai nusilpsta;


• grybeliai ilgai išlieka gyvybingi dirvoje, peržiemoję pavasarį vėl gali apnikti augalus. Išvengti grybinės ligos padeda asiūklio nuoviras. Juo galima reguliariai purkšti augalus nuo pavasario iki vasaros. 1 kg šviežių arba 100 g džiovintų asiūklių užpilti 10 l vandens, palaikyti parą, tada 12 val. pavirinti, perkošti ir atvėsinti, tirpalą atskiesti santykiu 1:5. Preparatą galima laikyti savaitę;


• miltligės taip pat padeda išvengti bitkrėslės nuoviras. 300 g šviežių arba 30 g džiovintų bitkrėslių užpilti 10 l vandens, palaikyti parą, tada 1–2 val. pavirti, perkošti ir atvėsinti. Neatskiestu nuoviru purkšti dirvą. Bitkrėslė nuodinga – dirbdami naudokite apsaugos priemones;


• augalų atsparumą ligoms padidina fosforo ir kalio trąšos, azoto trąšų perteklius pavojingas;


• vasarą augalus pravartu purkšti kalcinuotos sodos tirpalu su ūkinio muilo priedu: 10 l vandens – 50 g sodos ir 40 g muilo. Purškimas kartojamas kas 8–10 dienų;


• efektyvi priemonė – pelenų šarmas. Pusė kibiro medžio pelenųužpilama dviem kibirais vandens, 1 val. paverdama, atvėsinama, perkošiama ir pridedama 30–40 g muilo;


• dekoratyvinius augalus nuo grybinių ligų patyrę gėlininkai purškia ir preparatais su vario sulfatu. 15 g geriamosios sodos ir 100 g garstyčių miltelių užpilti nedideliu kiekiu karšto vandens, atskirai šiltame vandenyje ištirpinti 50 g vario sulfato; pirmą mišinį supilti į kibirą su vandeniu, paskui (pamažu) – vario sulfatą. Kitoks mišinys: 200 g vario sulfato ištirpinti nedideliame kiekyje karšto vandens, pridėti 100 g geriamosios sodos ir 70 g amoniako, mišinį papildyti vandeniu iki 2 l. Augalams apdoroti 200 g tirpalo atskiesti 10 l vandens.