Pristatome daržovių veisles, kurias siūloma auginti ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Agurkai
DAUGIAI H – ankstyvas ir intensyviai derantis hibridas. Vaisiai 10–13 cm ilgio, tamsiai žali, ilgai negelstantys, labiau tinka marinuoti ar vartoti švieži (rauginti ilgainiui suminkštėja). Iš kitų hibridų išsiskiria ribotu šoninių atžalų skaičiumi. Tinka auginti ankstyvajam derliui polietileniniuose šiltnamiuose.
TROLIAI H – ankstyvas hibridas, derantis be apdulkinimo. Vaisiai tamsiai žali, su stambiais, tankiais kauburėliais, baltais spygliukais, 7,5–9 cm ilgio. Skanūs, tinka marinuoti. Tinka auginti mažai šildomuose ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.
ARTAI H – vidutinio ankstyvumo, gausiai derantis hibridas. Leidžia daug atžalų, gausi lapija. Vaisiai 8–10 cm ilgio, vidutinio stambumo, žali, su baltomis juostelėmis, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskinti perauga. Nekartūs. Gerai dera po polietileno plėvele ir lauke.
GINTAI H – vidutinio ankstyvumo, gausiai derantis hibridas. Augalai vešlūs. Vaisiai 7–10 cm ilgio, ploni, šviesiai žali, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Neperauga, nekartūs. Gerai dera po polietileno plėvele ir lauke.
KRUKIAI BS H – vidutinio vėlyvumo hibridas, reikalaujantis apdulkinimo. Vaisiai tamsiai žali su baltomis juostelėmis, stambiai kauburiuoti, su baltais spygliais, ilgai negelsta. Vaisiai 8–10 cm ilgio, tinka vartoti švieži, įvairiai konservuoti. Išsiskiria ilgu derėjimu. Vaisiai formuojami ne tik ant pagrindinio stiebo, bet ir ant šoninių atžalų. Gerai dera po polietileno plėvele ir lauke.
Paprikos
REDA – vidutinio ankstyvumo veislė, tinkama auginti nešildomame šiltnamyje ir po priedangomis. Augalai savidulkiai, apie 80 cm aukščio, formuojantys 2–3 pagrindines šakas. Vaisiai nupjauto cilindro formos, sunokę ryškiai raudoni, vidutiniškai 10,1 cm ilgio, 6,9 cm skersmens,
185 g svorio. Pradeda nokti rugpjūčio pirmą dešimtadienį. Gerai auga ir dera nešildomuose šiltnamiuose ir po priedangomis, galima auginti lauke.
ALANTA – vidutinio ankstyvumo, salotinės paskirties veislė, skirta auginti šiltnamyje. Augalai savidulkiai, 75–80 cm aukščio. Vaisiai cilindro formos, stamboki, sultingi, švelnaus skonio, oranžiniai, 220–250 g svorio. Pirmieji vaisiai pradeda nokti po 130–135 d. nuo sėklų sudygimo.
Pomidorai
VILTIS – ankstyva, trumpai deranti veislė, tinkama auginti lauke ir polietileniniuose šiltnamiuose. Augalai vidutinio aukščio. Pirmieji vaisiai 120–150 g, vėliau – iki 80–90 g svorio. Prinokę raudoni, saldoki, plokščiai apvalūs, mėsingi, daugializdžiai. Neprinokę vaisiai prie pagrindo turi tamsiai žalią dėmę.
JURGIAI – ankstyva veislė, tinkama auginti polietileniniuose šiltnamiuose. Augalai vidutinio aukščio. Vaisiai raudoni, plokščiai apvalūs, lygūs arba vos gruoblėti, 75–95 g svorio, malonaus rūgštoko skonio. Nepalankiomis augimo sąlygomis vaisiai sutrūkinėja.
LAUKIAI BS – ankstyva veislė, tinkama auginti lauke. Augalai žemi (65–75 cm). Vaisiai gero skonio, raudoni, plokščiai apvalūs, 60–80 g svorio. Neprinokę žali, su tamsia dėme prie pagrindo.
RUTULIAI – vidutinio ankstyvumo veislė, tinkama auginti šiltnamiuose. Aukštaūgė – pagrindinis stiebas daugiau kaip 220 cm aukščio. Daugelis vaisinių kekių labai tankios, rutulio formos. Vaisiai raudoni, apvalūs, vidutinio stambumo. Neprinokę šviesiai žali, be tamsesnės dėmės prie pagrindo.
BALČIAI – vidutinio ankstyvumo veislė, tinkama auginti lauke ir polietileniniuose šiltnamiuose. Augalai 130–140 cm aukščio. Vaisiai gero skonio, raudoni, plokščiai apvalūs, vidutinio dydžio (75–95 g), tvirtos konsistencijos. Neprinokę – šviesiai žali, be tamsios dėmės prie pagrindo.
ARVAISA H – vidutinio ankstyvumo hibridas, tinkamas auginti polietileniniuose šiltnamiuose. Vaisiai apvaliai plokšti, pirmieji šiek tiek gruoblėti. Neprinokę turi tamsiai žalią dėmę prie kotelio. Vaisiuose daugiau karotino negu kitų registruotų lietuviškų veislių pomidoruose.
SKARIAI – vidutinio ankstyvumo veislė, tinkama auginti šiltnamiuose. Augalai užauga daugiau kaip 2,3 m aukščio. Vaisiai labai skanūs, raudoni, 90–150 g svorio, pailgai ovalūs ir cilindriniai, plona odele. Neprinokę vaisiai žali, su neryškia, patamsėjusia dėme prie pagrindo. Augalai jautrūs trąšų trūkumui.
SVARA – vėlyva veislė, tinkama auginti lauke ir polietileniniuose šiltnamiuose. Augalai iki 2–3 m aukščio. Vaisiai raudoni, apie 70 g svorio, beveik apvalūs, rūgštoko skonio, tvirta luobele. Neprinokę šviesiai žali, be tamsiai žalios dėmės prie pagrindo. Veislė atsparesnė grybinėms ligoms ir sausligei už kitas lietuviškas veisles.
Baltagūžiai kopūstai
BAGOČIAI – vidutinio vėlyvumo veislė. Vegetacijos periodas – 165–175 d. Gūžės ovalios, ovaliai plokščios, išorinė lapų spalva pilkai žalia, 2,9–3,2 kg svorio. Tinka rauginti. Šviežios išsilaiko iki kovo mėnesio.
Ridikėliai
BABTŲ ŽARA – labai ankstyva, ilgai neperauganti veislė. Vegetacijos trukmė – 18–22 d. Šakniavaisiai apvalios arba šiek tiek ovalios formos, skaisčiai raudonos spalvos. Minkštimas baltas, sultingas, švelnaus skonio.
LILIAI – vidutinio ankstyvumo veislė. Vegetacijos trukmė 18–27 d. Tinka auginti lauke ir šiltnamyje. Sėti galima anksti pavasarį ir rugpjūčio antroje pusėje. Šakniavaisiai apvalūs, stambūs, šiek tiek rausvi, sultingi, išsiskiria švelniu skoniu. Odelė raudona su violetiniu atspalviu.
Morkos
GARDUOLĖS – vidutinio ankstyvumo veislė. Užauga per 105–110 d. Šakniavaisiai cilindriniai, bukais galais. Gerai auga lengvo priemolio dirvose. Tinka auginti vasaros derliui ir laikyti per žiemą.
ŠATRIJA BS – vidutinio ankstyvumo veislė. Užauga per 100–115 d. Šakniavaisiai cilindriniai, bukais ar nusmailėjusiais galais, 18–21 cm ilgio. Sukaupia daug karotino (apie 16 mg 100 g). Geriausiai auga derlingo priesmėlio dirvose ar durpynuose. Morkos tinka ankstyvam žalumyniniam derliui, laikyti per žiemą ir konservuoti.
Raudonieji burokėliai
BORDO AS – vidutinio ankstyvumo veislė. Šakniavaisiai apvalūs, minkštimas tamsiai raudonos spalvos, be baltų žiedų. Paviršiaus luobelė raudona, lygi. Tinka auginti ankstyvam derliui, laikyti per žiemą, konservuoti. Derlius imamas praėjus 108–112 d. po sudygimo. Geriausiai auga vidutinio sunkumo, gerai ir giliai įdirbtose, nerūgščiose priemolio dirvose.
KAMUOLIAI – vidutinio ankstyvumo veislė vešlia lapija. Šakniavaisiai apvalūs ar apvaliai plokšti, minkštimas tamsiai raudonas, gero skonio ir biocheminės sudėties, išsilaiko iki kito derliaus. Peraugusiuose ir ne visai subrendusiuose šakniavaisiuose ryškūs koncentriniai žiedai. Veislė atspari lapų ligoms, šakniavaisiai – paprastosioms rauplėms.
ILGIAI – vidutinio stambumo, sodriai žalia lapija veislė. Šakniavaisiai cilindriniai, pusiau ilgi. Minkštimas ryškiai raudonas, su šviesesniais neryškiais koncentriniais žiedais, pasitaiko su violetiniu atspalviu. Laikosi vidutiniškai. Veislė atspari lapų ligoms, tinka ryšulėlinei brandai.
JONIAI – smulkiausia lapija ir lapkočiai iš lietuviškos selekcijos veislių. Šakniavaisiai apvalios ar apvaliai ovalios formos, minkštimas su neryškiais koncentriniais žiedais.
BORDO NR 237 – sena, labiausiai paplitusi vidutinio ankstyvumo veislė. Nuo sėjos iki vartojimo brandos – 110 dienų. Minkštimas tamsiai raudonas, vyšninio atspalvio, sultingas, be žiedų. Gerai laikosi žiemą. Veislė vidutiniškai atspari ligoms.
Svogūnai, česnakai
BABTŲ DIDIEJI – vidutinio ankstyvumo ropinių svogūnų veislė. Auginamos ropelės ir laiškai. Auginant iš sėklų, ropelės užauga per 68–99 d. Ropelės ovalios, 95–116 g svorio. Lukštai gelsvai oranžinės spalvos, minkštimas baltas, pusiau aštraus skonio.
ALIAI – laiškiniai česnakai. Daugiamečiai augalai, augantys kereliais. Maistui vartojami anksti pavasarį atželiantys laiškai. Jie ploni, smulkūs, malonaus skonio. Pirmas derlius gali būti nuimamas praėjus 20 d. po jų atžėlimo. Pavasarį nupjauti laiškai gerai atauga, po 12–15 d. galima vėl pjauti. Maistui vartojami iki žydėjimo. Žiedai rausvai violetiniai.
VASARIAI – vasarinių česnakų vidutinio ankstyvumo veislė. Ropelės išorinis lukštas baltas. Ropelės vidutinio stambumo, iš 10–16 baltų skiltelių, išsidėsčiusių koncentriškai dviem ratais.
ŽIEMIAI – žieminių česnakų vidutinio ankstyvumo veislė. Ropelės baltais lukštais, didelės (60–80 g), plokščiai apvalios, iš 6–8 (pasitaiko ir daugiau) baltų skiltelių. Skiltelių dengiamieji lukštai gelsvi su violetiniu atspalviu. Žiedynas sudarytas iš labai smulkių išorinių svogūnėlių.
Daržinės pupelės
BALTIJA – krūminė vidutinio ankstyvumo veislė. Išsiskiria trumpa vegetacija (95–120 d.). Augalai 30–
40 cm aukščio. Subrendusios ankštys 11–13 cm ilgio, tiesios ar šiek tiek lenktos. Sėklos baltos, pailgos, nestambios.
