"Tai, kas vyksta Vilniaus mieste su šilumos kainomis, gali būti šilumą tiekiančios bendrovės “Vilniaus energija” arba daugiabučius prižiūrinčių bendrovių įžūlaus piktnaudžiavimo rezultatas. Tokia situacija, kai monopolininkai lobsta žmonių sąskaita, netoleruotina. Tiesioginę atsakomybę už tai turi prisiimti sostinės savivaldybė, patvirtinusi perteklinę šilumos tiekimo temperatūrą, kuri leidžia manipuliuoti šilumos suvartojimu", - prezidentės poziciją antradienį BNS perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė.
Šalies vadovės manymu, neatidėliotinų veiksmų galimam piktnaudžiavimui ištirti turi imtis visos atsakingos institucijos.
Valstybinė energetikos inspekcijos, kuri jau pradėjo tyrimą dėl didesnio nei įprastai šildymo suvartojimo Vilniuje lapkričio mėnesį, vadovas Rimgaudas Špokas BNS sakė dar negalintis pasakyti nieko konkretaus. Anot jo, tyrimo išvados turėtų būti paskelbtos penktadienį arba kitos savaitės pradžioje.
"Tikrai kol kas negaliu nieko pasakyti, žiūrime visus faktus - ir teisinius aspektus, ir temperatūros, ir šilumos suvartojimą kituose miestuose. Galiu tik pasakyti, kad ir tą aspektą - temperatūrų grafiką ir ar ji turi įtakos sąskaitoms, mes žiūrime. Nėra taip paprasta pasakyti. Mes skaičiuojame pagal savo indikatorius, yra labai daug informacijos", - BNS sakė R.Špokas.
Anot jo, kiekviename iš didžiųjų miestų tiriama po 15 namų: "Mes turime gauti informacijos iš pirminių šaltinių".
Tuo tarpu "Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas Germanas BNS aiškino, kad vidutinė karšto vandens temperatūra, kuri tiekiama iki šildymo punktų, tiek pernai lapkritį, tiek šiemet buvo labai panaši - pernai ji siekė 75,4, o šiemet - 75,9 laipsnio.
"Kainų komisija pernai išaiškino oficialiai, kad "Vilniaus energija" neturi jokio motyvo pumpuoti kuo daugiau šilumos į pastatus. Kuo daugiau parduodame šilumos, tuo mums blogiau", - tvirtino R.Germanas.
Jo teigimu, Kainų komisija sudarė lentelę, kurioje pagal dienolaipsnius paskaičiuotas šilumos suvartojimas didžiuosiuose miestuose šiemet lapkritį nesiskyrė nuo pernykščio. Tačiau Kainų komisijos atstovė Loreta Kimutytė BNS teigė nieko nežinanti apie tokią lentelę.
"Mūsų analitikai taip pat suskaičiavo, kad pernai ir šiemet lapkritį šilumos suvartojimas nepasikeitė. Sąskaitos išaugo, nes dujų kaina padidėjo 38 proc., šilumos energija pabrango 25 proc., be to, už lapkritį buvo paskaičiuotos ir trys spalio dienos, nes anksčiau buvo nurašyti skaitiklių parodymai", - aiškino R.Germanas. Ji taip pat tvirtino, kad įvairiuose miestuose yra skirtinga šilumos deklaravimo tvarka, ir tai taip pat lemia skirtingas sąskaitas.
Anot jo, visi šilumos punktai Vilniuje nuo lapkričio 1-osios nebepriklauso "Vilniaus energijai" - su jų prižiūrėtojais pasirašyti priėmimo-perdavimo aktai.
Tuo tarpu Energetikos ministerija teigia, kad niekas nepasikeitė, ir jei gyventojai nepasirinko kitaip, šildymo sistemas toliau prižiūri "Vilniaus energija".
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirmadienį pareiškė, jog toliau ketinama aiškintis, kodėl Vilniuje palyginti šiltą lapkritį buvo sunaudota gerokai daugiau šilumos ir smarkiai išaugo sąskaitos už šildymą. Jo tvirtinimu, Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomos bendrovės "Vilniaus energija" atsakymai ministerijos netenkina.
Priimant Lietuvos prezidentės inicijuotas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, teigta, kad jos atpigins šilumą šalies vartotojams.