ią problemą ketinama spręsti keičiant teisės aktus.

„Mes matome problemą, kad įmonės pradeda delsti keisti šilumos kainas kartu su kuro kainomis, nes žino, kad yra numatytas sąnaudų kompensavimo mechanizmas. Tokiu atveju paskutinis įstatymo užtikrinimo garantas yra VKEKK. Šių nepopuliarių sprendimų nukėlimas tiek iš įmonės, tiek iš savivaldybių tarybų pusės tampa kone masiniu reiškiniu“, – DELFI sakė D. Korsakaitė.

Jos nuomone, taip siekiama, kad nei politikai, nei įmonė nebūtų minimi neigiamame kontekste, tačiau dėl tokių žaidimų kenčia vartotojai.

„Kai kuriais atvejais netgi būna, kad savivaldybės taryba politiškai paskaičiuoja kainą, kuri aiškiai neatitinka metodikos reikalavimų, tada komisija būna priversta suskaičiuoti normalią kainą ir vienašališkai ją nustatyti. Tokiu atveju neigiamam kontekste nebus minima nei įmonė, nei savivaldybių politikai. Vilnius galėtų pats didžiausias pavyzdys, bet jeigu pažiūrėtumėte paskutinius mūsų sprendimus, tai beveik visuose miestuose yra susidariusios nepadengtos kuro sąnaudos“, – kalbėjo VKEKK pirmininkė.

Šios sąnaudos susidaro nepaisant to, kad įstatymai leidžia šilumos kainą gyventojams perskaičiuoti kas mėnesį, jei kuras brango arba pigo daugiau nei 5 proc.

„Įmonė gali ir nekeisti kainos, jeigu kuro kaina per mėnesį keičiasi mažiau nei 5 proc., taigi jeigu pasikeitimas per mėnesį yra nedidelis, įmonės nieko ir nedaro. Tai yra problematiškas dalykas, tačiau kol kas taip yra“, – sakė ji.

Kompensaciją nustatys vienašališkai

Diana Korsakaitė
Tokia pati situacija Vilniuje yra susidariusi ir per praėjusių metų gegužę-rugsėjį, kai jau buvo galima kainą didinti kas mėnesį. Per tą laiką sostinei šilumą tiekianti bendrovė sukaupė 41,4 mln. Lt nepadengtų kuro sąnaudų, kurias privalo kompensuoti gyventojai.

Jeigu ši suma bus grąžinama per metus, tuomet gyventojai už šilumą turėtų mokėti 1,75 ct/kWh (su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) daugiau.

Pernai gruodžio 15 d. VKEKK nustatė bazinę šilumos kainą Vilniuje, kuro dedamąją ir minėtą kompensaciją. Šį sprendimą turėjo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybė, kuri prašė pratęsti terminą, nes esą derėjosi su „Vilniaus energija“ dėl skolos išdėstymo per kelerius metus.

Tačiau per numatytą terminą kainos taip ir liko nepatvirtintos, todėl penktadienį VKEKK ją nustatys vienašališkai, tačiau jau tik vieneriems metams, kaip ir reikalauja įstatymai.

„Pagal įstatymą savivaldybės taryba privalėjo nustatyti konkrečias kainas gyventojams. Savivaldybė sausį mums parašė prašymą, kad derasi su bendrove dėl nepadengtų kuro sąnaudų paskirstymo ilgesniam laikotarpiui ir prašo mūsų kol kas netvirtinti kainos, nes jie tai padarys patys. Mes jiems suteikėme papildomą terminą, tačiau dabar matome, kad terminai yra išsekę, jokio veiksmo savivaldybėje nėra. Savivaldybė, savo rankose turėdama visus teisinius ir derybinius svertus, yra visiškai neveiksni“, – kalbėjo D.Korsakaitė.

Dėl tokio vėlavimo kenčia tik vartotojai – gruodį buvo nustatyta, kad galutinėje kainoje kuras sudarys 13,91 ct/kWh, dabar – 14,42 ct/kWh.

Jeigu toks sprendimas įsigalios, šilumos kaina vietoj anksčiau nustatytos 23 ct/kWh būtų 22,93 ct/kWh su PVM. Prie šios kainos dar prisidės vienerius metus mokama kompensacija.

„Šis vėlavimas, kuris dabar yra jau trys mėnesiai dėl savivaldybės neveiksnumo, dujų dedamąją šilumos kainoje daro didesnę. Ji padidėjo todėl, kad kiekvieną mėnesį po truputį brangsta dujos. Be to, kuo mes dabar labiau vėluojame, tuo kita kompensacija bus didesnė“, – sakė VKEKK pirmininkė.

VKEKK rengia naujus Šilumos kainos nustatymo metodikos principus, kuriais ketinama spręsti šią problemą.

„Pasižiūrėsime, kaip galima priversti ūkio subjektus palaipsniui keisti kainas tiek į didesnę, tiek į mažesnę pusę, kad prabėgus ilgesniam laikui, pavyzdžiui, metams nesusidarytų didelės sumos, kurias vartotojai turi padengti per kitus metus. Tai svarbu padaryti dabar, todėl kad kainų tendencijos yra labai paprastos. Dabartinis delsimas ir politinis patogumas galiausiai atsigręžia neigiamu rezultatu vartotojui. Mūsų tikslas, kad kainos judėtų kartu su kuru, nors ir po 1 proc., tada vartotojams nebus taip skausminga“, – teigė pašnekovė.

Savivaldybės komitetai nepritarė

Raimundas Alekna
Vilniaus miesto meras Raimundas Alekna DELFI sakė, kad kompensacijos klausimą nagrinėję komitetai nepritarė apskritai kompensacijos mokėjimui, todėl pirmadienį bus sprendžiama, ką daryti su šiuo klausimu.

„Jeigu mes ir nepritarsime, VKEKK turi teisę ir pareigą nuspręsti vienašališkai. Šiandien per seniūnų sueigą svarstysime, ką daryti toliau, nes komitetai nepritarė. Jie nepritarė jokiam kompensavimui ir jokiam kainų kėlimui. Taryba yra laisva interpretuoti, kaip jai atrodo“, – teigė sostinės meras.

Jis pripažino, kad iš tiesų jeigu taryba ir nepritars kompensacijai, VKEKK teks ją numatyti vienašališkai.

„Man labai gaila, bet kitą kartą tokios pareigos yra. Galbūt jie ir yra paliekami, tačiau jiems yra suteikta tokia teisė. VKEKK pirmininkė yra teisi, kad politikai dėl vienokių ar kitokių priežasčių elgiasi taip“, – pripažino R. Alekna.

Anksčiau jis buvo sakęs, kad su „Vilniaus energija“ deramasi minėtą kompensaciją išdėstyti per trejus metus.

Įstatymų nepažeidė

Rimantas Germanas
„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas tvirtino, kad šilumos tiekimo įmonėms nėra jokio skirtumo, ar dujų kainą perkelti kas mėnesį, ar laukti kol VKEKK ją priskaičiuos vėliau.

„Mes vadovaujamės galiojančiais teisės aktais. Nieko mes nepažeidėme. Mes jau taip padarėme, atgal neatsuksime“, – DELFI sakė jis.

Paklaustas, ar ir toliau įmonė taip elgsis, R. Germanas atsakė: „Matysime“.

Jau moka vieną kompensaciją

Šiuo metu vilniečiai už centralizuotai teikiamą šilumą moka 23 ct/kWh. Šioje kainoje jau yra įskaičiuotas 1,32 ct/kWh kompensacija „Vilniaus energijai” už 2008-2009 m. šildymo sezono metu negautas pajamas, kai šiluma nebuvo branginama, nors augo dujų kaina.

Šią kompensaciją gyventojai turės mokėti iki 2013 m. spalio.

VKEKK yra patvirtinusi ilgalaikę šilumos kainą, kuri dar nėra įsigaliojusi, nes jos nepatvirtino miesto taryba.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją