Tai reiškia, jog nuo šiol draudžiama su Iranu sudaryti naujas sutartis dėl naftos, tačiau egzistuojantys susitarimai gali būti įgyvendinami iki liepos 1-osios.
Teheranas neigia įtarimus, kad jis siekia suskurti branduolinius ginklus. Pasak Irano, derybos, o ne sankcijos yra vienintelis būdas išspręsti šį konfliktą.
ES šalys šiuo metu iš Irano perka apie 20 proc. eksportuojamos naftos.
Tikimasi, jog ES užsienio reikalų ministrai per susitikimą pirmadienį taip pat svarstys griežtesnes priemones Irano centriniam bankui, tačiau kol kas detalių apie tai nepateikiama.
Graikijos priklausomybė nuo Irano energetikos išteklių trukdė susitarti dėl šio embargo įvedimo laiko ir sąlygų, nes finansinės krizės prislėgta šalis importuoja iš šiitiškos respublikos daugiau nei trečdalį suvartojamos naftos ir yra susaistyta lengvatinėmis sutartimis su Teheranu.
Graikija iš pradžių prašė iki metų trukmės ar netgi ilgesnio pereinamojo laikotarpio, o kelias pastarąsias savaites vyko intensyvios derybos, ieškant alternatyvių šaltinių ir šios problemos sprendimo.
Prognozuojama, kad draudimas Iranui tiekti 2,6 mln. barelių naftos per dieną pasaulinėms rinkoms sukels naftos kainų kilimą, nusmukdys Irano valiutos kursą ir atsilieps vietos gyventojų gerovei.
Pardavimai ES šalims sudaro apie 20 proc. Irano naftos eksporto, o daugiausiai jos perka Graikija, Ispanija ir Italija.