Pirmadienį Liberalų sąjūdžio atstovai pristatė parengtas Šilumos ūkio įstatymo pataisas. „Frakcija parengė konkretų receptą, projektų paketą, kuris aiškiai suduotų smūgį monopolinėje grandinėje, kuri per daugelį metų susiformavo“, - įsitikinęs partijos pirmininkas Eligijus Masiulis.
Frakcijos teigimu, įstatymo pataisomis gyventojams būtų suteikta galimybė šildymą ir karštą vandenį gauti iš skirtingų šaltinių.
„Šilumos perdavimo veikla turi būti atskirta nuo šilumos gamybos ir tiekimo. Taip atsirastų galimybė egzistuoti realiai konkurencijai, - kalbėjo E. Masiulis. - Pagal siūlomą projektą šilumą būtų galima įsigyti iš trijų šaltinių: iš tiesiogiai šilumą gaminančios katilinės, vamzdynus valdančių šilumos perdavėjų ar šilumos tiekėjo, kuris administruoja daugiabučio namo šilumos punktą“.
Liberalų sąjūdžio partijos pirmininko pavaduotojas ir Energetikos grupės darbo vadovas Arūnas Štaras aiškino, kad įstatymo pataisos leistų išardyti ne tik vertikalią (gamintojas-perdavėjas- tiekėjas-vartotojas) monopoliją, bet ir horizontalią monopoliją šilumos ūkyje. „Žinome, kad Vilniuje yra viena įmonė aplipusi įmonėmis per savininkus, tuos, kurie parduoda įrangą, tiekia biokurą. Yra susiformavusios struktūros, kurios ne mažina kainą, o tik didina kainą“,- šilumos ūkio padėtį sostinėje kritikavo partijos atstovas.
A. Štaras taip pat akcentavo, kad už šildymą miestuose yra atsakinga ne Vyriausybė, o savivaldybės, todėl Šilumos ūkio įstatyme ši atsakomybė turėtų būti tiksliau ir griežčiau įteisinta. „Pagal įstatymą nurodoma, kad šilumos ūkį savivaldybėje reguliuoja šilumos ūkio planas. Galiu pasakyti, kad Vilniuje tokio plano nėra. Yra du specialiaisiais vadinami, tačiau jie skirti energijos šaltiniui pasirinkti. Tačiau bendro šilumos ūkio plano nuo 2003 m. Vilniaus miesto savivaldybė neparengė“, - kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovas.
Įstatymo pataisų rengėjas tikino, kad sostinės savivaldybės plane yra nurodoma, kurie miesto mikrorajonai gali turėti tik centralizuotą šildymą. „Jokios konkurencijos ten būti negali. Mūsų manymu, tokių konkurenciją ribojančių faktų neturėtų būti. Gal kitų svarbių dalykų ir gali būti laikomasi (aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo reikalavimai), tačiau bendruoju atveju turi būti laisvos rankos“, - kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, šilumos gamintojų turi būti rinkoje tiek, kiek reikia ekonomiškai, o tai sudarytų sąlygas šildymo kainoms kristi. „Vilniuje yra daugybė užkonservuotų katilinių, kurios galėtų patekti į kitas rankas, ir pradėtų veikti reali konkurencija“, - tikimo A. Štaras.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2013 m. šildymo sezono pradžios.
