„Orlen Lietuva“ sprogimo priežastys: sovietiniais laikais gamintos cisternos ir nepakankama sauga

Darbo inspektoriai nustatė, kad dvi gyvybes nusinešęs sprogimas bendrovėje „Orlen Lietuva“ kilo dėl keturių priežasčių: katalizatoriaus pervežimui buvo naudota seno tipo vakuuminė cisterna, ji naudota netinkamai, įmonėje nebuvo nustatytos technologijos, kaip katalizatorius iš cisternos turi būti saugiai kraunamas į talpyklą, galiausiai, darbuotojas neatidarė sklendės, kai to reikėjo.

„Ir cisterna ne tokia panaudota, ir kontrolės nebuvo, ir technologijos aprašytos nebuvo, o tas darbuotojas, kuris turėjo atidaryti tą sklendę, nors sako, kad ji buvo atidaryta, tačiau nuotraukos rodo, kad ji uždaryta“, - DELFI pasakojo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Telšių skyriaus vedėjas Stanislovas Ričkus.

Primenama, kad bendrovės „Orlen Lietuva“ mazuto giluminio perdirbimo komplekse sprogus kilnojamajai 10 kubinių metrų vakuuminei talpyklai žuvo du žmonės. Nelaimė įvyko į katalizinio krekingo įrenginį kraunant katalizatorių. Abu žuvusieji buvo antrinės „Orlen Lietuva“ įmonės „Paslaugos tau“ darbuotojai.

„Viena iš nelaimės priežasčių būtų netinkamas darbo priemonės eksploatavimas. Ta darbo priemonė buvo vakuuminė cisterna FKB 1/1. Tai yra kaip mobili talpykla ant važiuoklės, ji buvo prikabinta prie traktoriaus, į ją pakrautas katalizatorius, kuris turėjo būti nuvežtas ir iškrautas į talpyklą. Jeigu ta cisterna būtų buvusi metalinė, tai būtų gal nieko ir neįvykę. Tačiau ji buvo plastikinė. Tokias cisternas gamindavo kai dar egzistavo Vokietijos demokratinė respublika (VDR)“, - avarijos priežastis vardijo S. Ričkus.

„Cisterna turėjo savo autonominį siurblį, kuris pavarą gaudavo iš traktoriaus. Atmosferos slėgis cisternoje būdavo sudaromas iki 1,47 barometrinių žingsnių. Tačiau jie, norėdami iškrauti katalizatorių, pajungė į tą cisterną orą iš sistemos – sistemoje slėgis būna virš 4 barų (barometrinių žingsnių - DELFI) naftos įmonėje. Tai čia viena iš pagrindinių priežasčių“, - teigė VDI Telšių skyriaus vadovas.

Pasak S. Ričkaus, įmonė taip pat nepakankamai užtikrino vidinę saugos kontrolę.

„Aišku, kad tokia cisterna neturėjo būti naudojama tokiam darbui. Visoje veiksmų sekoje turėjo atsirasti kažkokia grandis, kažkoks įpareigotas, įgaliotas asmuo, kuris pasakytų, kad tokios cisternos naudoti negalima, kadangi čia slėgiai yra per dideli“, - teigė inspektorius.

Jis taip pat pridūrė, kad įmonėje turėjo būti parengta technologija, nurodanti, kaip iš cisternos į talpyklą būtų galima saugiai perkelti katalizatorių. „To irgi nebuvo“, - sakė S. Ričkus.

„Paskutinė priežastis būtų ta, kad po šito įvykio nuotraukose visur matosi, kad sklendė, kuria turėjo eiti katalizatorius iš cisternos į bunkerį, buvo uždaryta. O darbuotojų instrukcijoje parašyta, kad operatorius ar šaltkalvis turėjo atidaryti ir uždaryti tą sklendę“, - sakė VDI Telšių skyriaus vedėjas.