Įstatyme numatyta, kad iki 2013 m. planuojama sukurti regioninę Baltijos valstybių elektros rinką, elektros perdavimo tinklų jungties su Lenkija „LitPol Link 1“ eksploatavimo pradžia bus 2015 m., o šios jungties išplėtimas - 2020 m. Taip pat 2018–2020 m. planuojama nutiesti antrąją elektros perdavimo tinklų jungtį „LitPol Link 2“, o elektros perdavimo tinklų jungtį su Švediją „NordBalt“ planuojama eksploatavimo pradžia - 2015 m.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pasisakė už priimamą įstatymą, tačiau įspėjo, jog elektra, prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų, galėtų brangti, tačiau Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Saulius Stoma sakė priešingai – kai kuriose Europos valstybėse prognozuojamas elektros kainų mažėjimas, o su jomis susijungus tinklais, atsiras galimybė elektrą pirkti pigiau. Už įstatymą balsavo 121 Seimo nariai, prieš 1, susilaikė 2.
Skelbta, kad Lietuvos sinchroninis prisijungimas prie Vakarų Europos sistemos kainuos apie 173 mln. litų. Šios lėšos bus skirtos elektrinių modernizavimui, tinklų su Rusija ir Baltarusija sujungimui ir galimybių studijoms.
Sinchronizacija yra sujungtų elektros sistemų darbas vienodu dažniu ir tuo pačiu taktu, o šio proceso tikslas – perorientuoti Baltijos šalių elektros valdymo sistemą į Vakarus, tapti Europos elektros sistemos dalimi ir atsiriboti nuo Rusijos įtakos elektros energetikoje.
Šiemet balandį Vyriausybė įgaliojo įgyvendinti šį projektą „Litgrid“.
Įstatymas įsigalios kai jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jis bus paskelbtas „Valstybės žiniose“.
