Pasak „D LEGALS“ teisės ekspertų, įsigaliojus pataisoms, saulės jėgainių savininkai neteko teisės į fiksuotą supirkimo tarifą, kurį garantavo valstybė. 2012 metais elektrinėms iki 30 kW jis buvo numatytas 1.44 Lt – 1.80 LT/kW. Nuo balandžio 1 d. saulės elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra nuo 10 kW iki 100 kW, bus taikomas 0,69 – 0,87 LT/kW tarifas. Be to, įvertinti, ar finansiškai naudinga investuoti į energetikos projekto vystymą, tapo įmanoma tik visiškai įgyvendinus projektą.
Naujausias įstatymas numato, kad leidimai plėsti elektros gamybos pajėgumus, turėję galioti 2 metus nuo jo išdavimo, dabar galioja tik iki 2013 m. liepos 1 d. Pasak specialistų, taip yra reikšmingai apribojama galimybė pasistatyti elektrinę ir gauti leidimą gaminti elektros energiją.
Be to, elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė nei 30 kW yra kompensuojama nebe 100 proc., kaip buvo įtvirtinta anksčiau, o tik 80 proc. išlaidų bei papildomai reikalaujama įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo. Dėl šios priežasties net ir prieš įstatymo pakeitimo įsigaliojimą plėtros leidimus gavusių elektros energijos gamintojų suplanuotų investicijų apimtis keičiasi, o pagrįstai tikėtos gauti pajamos iš šios veiklos, labai sumažėja.
„D LEGALS“ teisininkės G. Obadauskaitės nuomone, minėtu teisiniu reguliavimu atgaline tvarka yra nustatyti ženkliai griežtesni papildomi reikalavimai ir apribojimai jau vystomiems ir pagal ankstesnį teisinį reguliavimą beveik užbaigtiems atsinaujinančios energetikos projektams.
Numatoma, kad LR Vyriausybės sudaryta komisija asmenims, kurie turėdami minėtus leidimus plėtoti elektros energiją iki numatyto termino jų nepratęs ir dėl to patirs tiesiogines su elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, atlygins nuostolius. O dėl žalos, kurios kompensavimui nepritars komisija, bus galima kreiptis į teismą. Taigi, gamintojai gali patirti nuostolių dėl nepratęstų plėtros leidimų ir galimai neteisėtų komisijos sprendimų atsisakant kompensuoti patirtas išlaidas. Taip pat gamintojai, kurie tęs atsinaujinančios energijos projektus, patirs neplanuotas prisijungimo prie elektros tinklų išlaidas bei dėl keičiamo tarifo negaus planuotų pajamų dalies.
Teisininkės teigimu, akivaizdu, kad AIEĮ pakeitimai pažeidžia Konstitucinius teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, nes dabartinės įstatymo normos visų pirma, galioja visiems elektros gamintojams, kurie projektus pradėjo vykdyti dar iki Įstatymo pakeitimo.
Antra, dabartinės teisės normos panaikina fiksuotą tarifą, sutrumpina projektų vykdymo terminus ir panaikina arba pakeičia kitus svarbius subsidijavimo aspektus, kurie turėjo esminį poveikį energetikos plėtotojams apsisprendžiant investuoti į atsinaujinančios elektros energijos projektus, ar ne. Todėl saulės jėgainių plėtotojai turi teisinį pagrindą reikalauti iš valstybės grąžinti energetikos projektams įgyvendinti patirtas išlaidas ir sumokėti kompensacijas, lygias iš vystomų ar numatytų vystyti projektų, numatytam pagrįstai gauti pelnui.
G. Obadauskaitė pažymi, kad Konstitucinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, pvz., teisės normos turi būti nustatomos iš anksto; teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams.
Privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti ir kt. G. Obadauskaitė kviečia nukentėjusius nuo neteisėtų valstybės veiksmų jungtis reiškiant grupinius ieškinius valstybei dėl patiriamos žalos atlyginimo.
