Kiti kiaulių augintojai kol kas delsia, baiminasi dirbtinio biojėgainių bumo ir saulės elektrinių likimo. Šiltnamininkai kol kas irgi stebi situaciją, rašo „Verslo žinios“.
„Biojėgainių verslas priklauso tik nuo valstybės pozicijos. Jei šaka bus remiama, ji bus pelninga. Mes ją vertiname kaip dirbtinai sukurtą, todėl kol kas į biojėgaines neinvenstuojame, nes valstybė neturėtų vartotojų sąskaita pūsti dar vieno burbulo. Saulės energijos burbulas jau sprogsta", - dienraščiui sakė kiaulininkystės verslo atstovo UAB „Vingininkai“ valdybos pirmininkas Valdemaras Sadaukynas.
Tuo tarpu „Saerimner” pranešime spaudai rašoma, kad atliekos jau kitąmet bus perdirbamos ir taps bekvape ir geriau įsisavinama trąša ūkininkų laukams.
„Aplinkiniams gyventojams iki šiol nemaloniausias metas buvo srutų laistymo sezonai. Jų metu kiekvieną pavasarį ir rudenį komplekse susikaupusiu mėšlu yra tręšiami to pageidavusių ūkininkų laukai. Kadangi ūkininkai ne visada turi galimybę patręštus laukus laiku aparti, nuo jų sklinda kvapas. Būtent šiai situacijai pakeisti ir statome biodujų jėgaines, kurių perdirbtas mėšlas taps beveik bekvapis ir nebekels nepatogumų kaimynams”, - pranešime spaudai sako „Saerimner” generalinis direktorius Saulius Leonavičius.
Teigiama, kad srutos į biodujų jėgaines be jokio sąlyčio su oru pateks tiesiai iš tvartų ir čia bus sumaišomos su kukurūzų mase. Jėgainėse vykstančiuose fermentacijos procesuose išsiskirs dujos, kurios po gryninimo bus deginamos kogeneraciniuose varikliuose.
Deginimo procese bus gaminama elektra, kuri bus parduodama į bendrą šalies elektros energijos tinklą, bei šiluma, kuri bus naudojama kompleksų patalpų šildymui.
Tuo tarpu į dengtas „Saerimner” lagūnas iš jėgainės pateks jau elektrai išgauti panaudotos beveik bekvapės aukštesnės kokybės trąšos. Nuo įsikūrimo Lietuvoje „Saerimner” skelbiasi investavusi apie 190 mln. litų.
Planuojama, kad pirmosios biodujų jėgainės pradės veikti jau 2013 metų gruodžio mėnesį, o visos devynios veiks vėliausiai 2014 m. pabaigoje.
Pranešime cituojamas ir Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos prezidentas Ruslano Sklepovič. Pasak jo, tai pirmas tokio masto biodujų projektas Lietuvoje. „Džiaugiuosi, kad Lietuvoje pradedami didesni biodujų gamybos projektai, nes turime puikų biodujų potencialą, kuris iki šiol buvo mažai panaudojamas. Kaimyninėje Latvijoje jau veikia virš 40 biodujų jėgainių, kurių bendra galia 40 MW, perdirbančių žemės ūkio atliekas ir kukurūzų silosą”, - teigė Ruslanas Sklepovič.
2011 metais Europos sąjungoje buvo pagaminta 35,9 TWh elektros energijos iš biodujų - tai 3,5 karto daugiau nei Lietuvoje per metus suvartojama elektros energijos.
„Dėl kol kas nepalankios kiaulininkystei situacijos „Saerimner” ir toliau susilaiko nuo investicijų į plėtrą Lietuvoje, tačiau mūsų akcininkų, tarp jų - ir Pasaulio bankui priklausančios Tarptautinės finansų korporacijos - įsitikinimu, socialiai atsakingam verslui investicijos į esamų fermų aplinkosaugines priemones yra privalomos”, - sakė „Saerimner” vadovas.
DELFI primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinės "Saerimner" skundą dėl bendrovei nepalankaus Kauno apygardos teismo sprendimo. Jeigu teismas bendrovei panaikins integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo galiojimą ir Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas naujo leidimo neišduos, bendrovės veikla bus neteisėta.
