Daug renginių bus organizuojama Vilniuje ir kituose miestuose, todėl VMVT intensyviau tikrina, ar visos viešojo maitinimo įmonės tinkamai pasirengė sezonui, ar sugebės užtikrinti maisto tvarkymo higieną per vasaros karščius užplūdus didesniam nei įprasta lankytojų srautui. Apie naujus iššūkius pirmininkavimo ES Tarybai metu su pernai pripažintu Metų geriausiu valstybės tarnautoju Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi dr. Jonu Miliumi kalbasi „Ūkininko patarėjo” korespondentė Elena Rinkevičienė.
- Lietuva nuo ateinančio pirmadienio pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Ką VMVT atstovams teks dirbti Briuselyje, kokie uždaviniai laukia?
- Liepos 1 d. oficialiai prasideda Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmetis. Daugeliui valstybės institucijų tai bus iššūkių kupinas pusmetis. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat yra pasiruošusi perimti didelę atsakomybės naštą iš Airijos kolegų. Mūsų tarnybos specifika – labai platus kuruojamų klausimų spektras, apimantis visą maisto grandinę nuo lauko, tvarto iki vartotojų stalo. Todėl ir mūsų specialistų laukia labai intensyvus pusmetis – teks vadovauti 11-ai skirtingų Europos Komisijos darbo grupių, numatyta daugiau kaip 50 įvairių posėdžių ir svarstymų. Juose bus nagrinėjami tiek Lietuvai, tiek kitoms ES šalims svarbūs klausimai.
Pavyzdžiui, naujas finansinis dokumentas, kuriuo norima įteisinti naują požiūrį į valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės organizavimą bei finansavimą. Vystantis technologijoms, maisto pramonės technologijos taip pat nestovi vietoje ir, norint suspėti koja kojon su naujausiomis tendencijomis, būtini naujoviški kontrolės, laboratorinių tyrimų metodai. Visa tai kelia kontrolės kaštus ir valstybinėms kontrolės įstaigoms visoje Europos Sąjungoje dažnai sudėtinga šias naujoves diegti.
Todėl Europos Komisija iškėlė pasiūlymą kontrolės kaštus padalyti proporcingai maisto gamintojams ir kontrolės institucijoms. Žinoma, į šį modelį neįtraukiamos mažos įmonės, ūkininkai, tačiau vis viena tai labai jautrus ir daug diskusijų keliantis klausimas, todėl derybos nebus lengvos. Kitas klausimas, naujasis Gyvūnų sveikatos įstatymas, kuriuo bus pakeista daugiau kaip 40 dabar galiojančių įvairių teisės aktų.
Šiuo reglamentu siekiama suvienodinti taisykles ir padaryti skaidresnį teisinį reguliavimą, mažinti administracines išlaidas ir sudaryti galimybes operatyviau ir efektyviau reaguoti į naujas gyvūnų ligas ar kitus pavojus. Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad ligos sienų nepaiso, todėl būtinos tobulesnės priemonės naujiems pavojams valdyti. Dar vienas svarbus iššūkis mūsų specialistams – vadovauti darbo grupei, užsiimančiai maisto grandinės oficialios kontrolės reglamento peržiūra. Šis teisės aktas nustato vieningus oficialios valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės principus visoje ES.
Kaip tik šiuo metu yra peržiūrimos ir iš esmės keičiamos daugelis šio reglamento nuostatų, nes praktika parodė, kad jos netenkina šių dienų aktualijų ir poreikių. Pavyzdžiui, turi būti nustatytos naujos eksporto taisyklės ir kontrolės mechanizmai, atsižvelgiant į klausimus dėl maisto produktų kontrolės sistemos patikimumo, kuriuos kelia trečiosios šalys, ES prekybos partnerės (pvz., Rusija). Dar vienas svarbus klausimas – tikslesnis ir aiškesnis maisto produktų ženklinimas, ypač nurodant gaminio pagrindinių sudėtinių dalių kilmės šalį. Bendras mūsų specialistams keliamas siekis – atkurti ar sustiprinti ES ir trečiųjų šalių vartotojų pasitikėjimą ES oficialios maisto kontrolės sistema.
- Visi šie svarstymai ir diskusijos vyks Briuselyje, o ar čia, Lietuvoje, pajusime šių darbų atgarsius?
- Reikia pasakyti, kad pirmininkavimo veikla neapsiribos darbu Briuselyje. Esame numatę septynis didelius tarptautinius renginius, į kuriuos pakviesime tiek Europos Sąjungos, tiek ir trečiųjų šalių – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, kitų šalių atstovus. Šiuo metu labai aktuali ir svarbi kartu su TAIEX organizuojama konferencija dėl afrikinio ir klasikinio kiaulių maro situacijos.
Pastarosios naujienos iš kaimyninės Baltarusijos kaip tik patvirtina tokios konferencijos būtinumą ir svarbą. Be to, Lietuvoje organizuosime Europos Sąjungos vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų (CVO) posėdį ir Maisto saugos agentūrų vadovų susitikimą. Esame numatę surengti gyvūnų gerovės ir mėsos kontrolės modernizavimo konferencijas Briuselyje.
- VMVT vykdomų funkcijų sąrašas išties ilgas. Ar siūlomas papildomos besiliečiančių su maistu gaminių valstybinės kontrolės funkcijos perdavimas tarnybai yra racionalus sprendimas?
- Žinoma, kiekvienas naujas įpareigojimas – tai papildoma atsakomybė, papildomi iššūkiai. Aišku, tam reikės parengti darbuotojus, investuoti į naujų laboratorinių tyrimų įdiegimą ir pan. Tačiau besiliečiančių su maistu medžiagų kontrolė iki šiol buvo vykdoma dviejų institucijų ir reikia pripažinti, kad kartais atsitikdavo kaip toje patarlėje: auklių daug, o vaiko žiūrėti nėra kam. Kitaip tariant, perimdami šias funkcijas išsprendėme tam tikrus funkcijų dubliavimo klausimus. Tai naudinga visiems, visų pirma, žinoma, vartotojams.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos duomenimis, būtent besiliečiančios su maistu medžiagos, ypač importuojamos į Europos Sąjungą iš Kinijos, Indijos ar kitų Azijos šalių, jau kelerius metus yra vieni rizikingiausių produktų. Todėl ir kontrolė šioje srityje privalo būti griežtinama.
- Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. pagal ES taisykles bus reikalaujama ant etikečių nurodyti visų maisto produkto sudėtinių dalių ar žaliavų kilmės šalį. Ypač tai aktualu mėsos gaminiams. Taip pat teigiama, jog geresnis ženklinimas nėra priemonė užtikrinti, kad maisto produktai rinkoje būtų saugūs, o tik suteikia vartotojams galimybę geriau žinoti, ką jie perka ir kaip nusipirktą produktą saugiai vartoti. Žodžiu, informacijos maisto produktų etiketėje dar padaugės, taupant vietą viskas bus žymima trumpiniais. Ar toks ir tokios informacijos pateikimas bus suprantamas vartotojui ir kaip VMVT rengiasi visuomenę informuoti, kaip iššifruoti informaciją etiketėje?
- Kaip jau minėjau, maisto produktų ženklinimo klausimai labai svarbūs, tai įrodo ir pastarieji garsiai nuskambėję maisto klastočių skandalai. Mano manymu, kuo daugiau ir kuo išsamesnės informacijos vartotojui suteikiama, tuo geriau. Reikia pasakyti, kad jau nuo 2014 m. įsigalios naujasis reglamentas, nustatantis griežtus ir aiškius reikalavimus maisto produktų etiketėms – numatytas aiškesnis maisto produktų sudėties, maistingumo, kaloringumo nurodymas, netgi raidžių etiketėje dydis.
Tai reiškia, kad tekstas etiketėje negalės būti toks smulkus, jog ir su padidinamuoju stiklu kartais sudėtinga perskaityti. Jūsų paminėtas pavyzdys – dar vienas žingsnis aiškesnio ir skaidresnio maisto produkto sudėties nurodymo link.
- Pastarieji keleri metai Europos maisto saugos tarnyboms buvo ypač įtempti – didžiuliai apsinuodijimo maistu protrūkiai Vokietijoje ir Prancūzijoje, jūsų jau minėti maisto klastojimo skandalai ar išaiškėję faktai, kad maisto produktų gamybai naudojamos sugedusios, nekokybiškos ar netgi nuodais užterštos žaliavos. Kaip tokios pamokos lemia Jūsų darbą, ar iš viso įmanoma situaciją kontroliuoti?
- Užtikrinti maisto saugą ir kokybę visais gamybos etapais ne tik įmanoma, tai – būtinybė. Kaip tik todėl labai svarbu, kad kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje veiktų efektyvi ir moderni valstybinės kontrolės įstaiga, sugebanti lanksčiai prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir naujų iššūkių. Šiuo atveju Lietuvoje sukurta viena efektyviausių valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės sistemų Europoje.
Surizikuosiu pasirodyti nekuklus, bet esu įsitikinęs, kad būtent dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų profesionalumo ir kompetencijos, vartotojai, tai yra mes visi, galime pasitikėti lietuviško maisto gamintojų tiekiamų ar iš kitų šalių atvežtų maisto produktų sauga ir kokybe.
Pastaraisiais metais kaimyninėse valstybėse stebime vieną po kito kylančius maisto skandalus, dėl kurių nukenčia šimtai ar net tūkstančiai žmonių. Lietuvoje tokių skaudžių pamokų pavyko išvengti, tai lėmė ir greitas reagavimas bei efektyvi prevencija. Reikėtų pabrėžti, kad, nepaisant pavienių apsinuodijimo maistu protrūkių, statistika rodo, jog Lietuvoje jų nuolat mažėja.
Be to, praėjusiais metais net 98 proc. tirtų maisto produktų mėginių atitiko visus saugos ir kokybės reikalavimus. Žinoma, net ir geriausia kontrolės institucija negali kiekvienoje maisto tvarkymo įmonėje ar ūkininko ūkyje pastatyti po inspektorių, kuris kasdien tikrintų kiekvieną pagaminamą produktą ar patiekalą. Tai neįmanoma, to ir nereikia. Reikalinga efektyvi rizikos vertinimo ir valdymo sistema, leidžianti nustatyti ir griežtai kontroliuoti rizikingiausias įmones ar maisto produktų gamybos etapus. Dar daugiau svertų įmonėms pačioms sąžiningai tvarkytis suteiks ir šiais metais numatomi įvesti restoranų ir kavinių reitingai. Be to, tai leis ir vartotojams dalyvauti keliant bendrą mūsų viešojo maitinimo įmonių lygį, maitinimo kultūrą.
- Prieš dvejus metus Jums teko neeilinis išbandymas – suvaldyti klasikinio kiaulių maro protrūkį su mažiausiais įmanomais nuostoliais šalies ūkiui. Jūsų vadovaujamos tarnybos specialistų patirtį ir darbą kritinėje situacijoje aukštai įvertintino ES šalių ir tarptautinė bendruomenė. Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos prezidentas prof. dr. Nikola T. Belev išreiškė asmeninę padėką, pabrėždamas, kad Tarnybos specialistų kompetencija ir operatyvumas galėtų būti pavyzdžiu kitų šalių ekspertams kritinėje situacijoje. Tačiau šiuo metu neramios žinios pasiekia iš kaimyninės Baltarusijos.
- Geri kolegų atsiliepimai ir pripažinimas nėra lengvai užtarnaujami, tačiau tikiu, kad kritinėje situacijoje visi išmokome mums tekusią pamoką, nors klasikinio kiaulių maro pasekmes jaučiame iki šiol. Todėl ir šiandienos situaciją Baltarusijoje vertiname kaip ypač grėsmingą. Oficialiai patvirtintas afrikinio kiaulių maro židinys vos už 40 km nuo Lietuvos sienos. Baltarusijos kolegoms pasiūlėme techninę pagalbą likviduojant ligos židinį, tačiau kol kas jie linkę tvarkytis savo jėgomis.
Reikia pasakyti, kad afrikinis kiaulių maras – visiškai kitokia liga nei klasikinis kiaulių maras, su kuriuo mums teko kovoti prieš dvejus metus. Tai gerokai agresyvesnė, atsparesnė aplinkos veiksniams liga, kurios užkratas – virusas, gyvybingas gali išlikti kelerius metus.
Dar vienas išskirtinis šios ligos bruožas – ją gali platinti ne tik sergantys gyvūnai, virusas plinta per užkrėstus gyvūninius produktus, pašarus, jį gali platinti ir gyvulinės erkės. Nors žmonėms ši liga nepavojinga, tačiau užsikrėtusios kiaulės gaišta faktiškai 100 procentų. Šiai ligai nėra sukurta jokių vakcinų, nėra ir jokio gydymo, vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo užkrato – griežtas ir skrupulingas biosaugos reikalavimų laikymasis, net jei ūkyje laikoma tik viena ar dvi kiaulės. Todėl labai svarbu, kad grėsmės lygį suprastų visi mūsų kiaulių augintojai ir bendradarbiautų su privačiais veterinarijos gydytojais bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriais.
Mūsų specialistai yra labai gerai pasiruošę, nuolat mokome ir privačius veterinarijos gydytojus, tačiau noriu pabrėžti, kad prevencija visuomet yra geriau ir kainuoja nepalyginamai mažiau nei gydymas ar ligos padarinių likvidavimas. Todėl gyvulių laikytojai šiuo atveju turėtų ne taupyti, o investuoti į pagrindines biosaugos priemones – teritorijos aptvarus ir priežiūrą, kenkėjų kontrolę, lankytojų ribojimą ūkyje bei efektyvią dezinfekciją.
