Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pripažino, kad 42 metų B. Zakas apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ir už tai jam skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Kol nuosprendis yra neįsiteisėjęs, nuteistasis nėra suimtas.

Tuo tarpu sukčiui būstą Vydūno alėjoje savo sprendimu padėjusi įgyti teisėja D. Mekšraitienė baudžiamosios atsakomybės išvengė – jau yra suėjęs senaties terminas. Tačiau teisėja sausa neišlipo iš balos – prezidentė ją atleido iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą. Tiesa, D. Mekšraitienė su šalies šalies vadovės sprendimu nesutinka ir kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti D. Grybauskaitės dekretą.

D. Mekšraitienės ieškinį nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Teisėja būstą atidavė sukčiui net nepatikrinusi dokumentų

Jeigu kauniečiui B. Zakui paskelbtas nuosprendis įsiteisės, D. Mekšraitienė praras net teorinius šansus užsivilkti teisėjo mantiją – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjo Ričardo Juodžio nuosprendyje konstatuota, kad būtent teisėja nuteistajam sudarė sąlygas neteisėtai paveldėti prabangų butą su maždaug 100 tūkst. Lt įvertintomis antikvarinėmis vertybėmis.

Bylos duomenimis, B. Zakas dar 2004-ųjų sausį Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių ir jame nurodė melagingus duomenis, kad Vydūno alėjoje esančio buto ir ūkinio pastato savininkui Bronislovui Galinaičiui suteikė 45 tūkst. Lt paskolą remontui. Kadangi B. Galinaitis mirė taip ir negrąžinęs skolos, B. Zakas prašė perleisti visą jo nuosavybę – jis neturi įpėdinių.

Teisėja D. Mekšraitienė ieškinį patenkino bylos net nenagrinėjusi posėdžių salėje – įpareigojo valstybės įmonę Registrų centras įregistruoti butą ir ūkinio pastato dalį B. Zako vardu.

Kai B. Zakas kreipėsi į Registrų centrą, darbuotojai atsisakė įregistruoti dokumentus – teismo sprendime nebuvo nurodyta nuosavybės forma.

„Po to buvo sprendimas buvo pataisytas ir jame buvo ranka įrašyti žodžiai „nuosavybės teise“. Šiuos žodžius įrašė teisėja, priėmusi sprendimą“, – teisme aiškino viena centro darbuotoja, pabrėžusi, kad pagal teismo sprendimą butas buvo įregistruotas B. Zako vardu, jam išduotas nuosavybės pažymėjimas.

Tik vėliau paaiškėjo, kad B. Zakui buvo perrašytas būstas, kuris net nepriklausė B. Galinaičiui – teismas nepatikrino, ar iš tikrųjų vyras valdė būstą Vydūno alėjoje.

Iš užsienio grįžęs paveldėtojas sužinojo, kad neteko buto

Visa yla į viešumą išlindo, kai iš užsienio į Kauną grįžo tikrasis būsto paveldėtojas – nuėjęs į po motinos mirties (ji žuvo gaisre) paveldėtą būstą vyras sužinojo, kad čia jau įsikūrę kiti žmonės.

Pradėjęs domėtis, kaip neteko būsto, vyras sužinojo, kad jis atiteko B. Zakui už B. Galinaičio skolas. Butą B. Zakas pardavė už 60 tūkst. Lt, o jį įsigiję asmenys – už 640 tūkst. Lt.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu B. Zakas bandė įrodinėti, kad B. Galinaitis ilgą laiką gyveno su nukentėjusiojo motina ir po šios mirties paveldėjo butą. Tačiau jo versija teisme subliuško – pasirodo, tik 2000-aisiais B. Galinaitis grįžo iš įkalinimo įstaigos, kurioje kalėjo už savo žmonos nužudymą. Laisvėje B. Galinaitis gyveno B. Zako namuose.

Kadangi jis pažinojo būsto Vydūno alėjoje savininkę, po jos žūties gaisre B. Zakas, įtariama, nusprendė jį užvaldyti.

Tiesa, B. Zakas teisme aiškino, kad B. Galinaitis jam ne kartą aiškino, jog tvarkosi paveldėjimo dokumentus į mirusios sugyventinės turtą, todėl esą po jo mirties kreipėsi pas juristus, kurie sutvarkė visus reikalingus dokumentus.

Jis taip pat neigė, kad B. Zakas gyveno jo namuose ir teigė, kad B. Galinaitis vedė bendrą ūkį su gerokai vyresne moterimi, kurios būstą ir paveldėjo. Šie kaltinamojo teiginiai teisme buvo paneigti kitų liudytojų parodymais.

B. Zakas taip pat sakė, kad jam palankų sprendimą priėmusios teisėjos D. Mekšraitienės net nepažinojo – siekdamas paveldėti būstą jis reikalingus dokumentus nunešė į teismo raštinę.

Sprendimą teisėja ištaisė ranka

Teisme buvo apklausta ir dabar jau buvusi teisėja D. Mekšraitienė, kuri aiškino, kad 2003-2004 metais ji dviejose bylose priėmė sprendimus už akių, kuriose ieškovais buvo B. Galinaitis ir B. Zakas.

„Pagal tuo metu galiojusią teismų praktiką teismas išsiųsdavo dokumentus šalims ir jeigu nebūdavo gaunama atsiliepimų, teismo sprendimai būdavo priimami už akių, tokiais atvejais teismas jokių aplinkybių netikrindavo“, – aiškino D. Mekšraitienė.

Ji teigė nežinanti, ar padarė kokius nors pažeidimus B. Galinaičio ir B. Zako bylose, nes jose priimti sprendimai nebuvo apskųsti aukštesnės instancijos teismams.

Teisėja aiškino, kad B. Zakui priimtame palankiame sprendime galėjo būti padarytas prierašas jos ranka prie rezoliucinės dalies, nes esą tuo metu teisme buvo labai dideli darbo krūviai ir nutartys dėl klaidų ištaisymo rašomos nebuvo.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismas būsto netekusiam vyrui iš B. Zako priteisė 25 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą bei pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą. Tiesa, jo dydis turėtų būti nustatytas civilinio proceso tvarka.

Prokuratūros nutarimu yra apribota nuosavybė į du B. Zako butus Kaune.

Teisėjos pavardė ne kartą linksniuota spaudoje

Buvusi teisėja D. Mekšraitienė dėl savo priimtų sprendimų ne kartą buvo neigiamai minima žiniasklaidoje, Teisėjų garbės teismas anksčiau jai yra skyręs papeikimą, ši nuobauda jau išnykusi.

Teisėjos pavardė buvo minima ir EBSW byloje – Seimo komisija siūlė teisėją patraukti atsakomybėn.

Prezidentė D. Grybauskaitė nusprendė D. Mekšraitienę atleisti, nes, jos įsitikinimu, teisėjas savo veikla ir elgesiu privalo stiprinti teismų autoritetą, o ne jį žlugdyti, nes visuomenė niekada nepasitikės teismais, jei juose dirbs teisėjai, negerbiantys savo pareigų, žmogaus ir įstatymo.

Pasak šalies vadovės, negali būti toleruojamas nė vienas aplaidžiai dirbantis teisėjas, nes pagal tai yra vertinama visa teismų sistema ir visi Lietuvos teisėjai.