Pirminiais duomenimis, A. Stankus galėjo į laisvę paleisti sausio 18-osios nutartimis mažiausiai tris asmenis iš Pravieniškių ir Kybartų pataisos namų. Be to, tiriama, ar A. Stankus negalėjo suklastoti sprendimų dar vienuolikoje bylų.

Šie faktai oficialiai buvo nustatyti antradienį, tačiau tyrimas dėl teisėjo veiklos buvo pradėtas dar sausio 25-ąją.

Pirminiais duomenimis, Kauno apygardos teismas panaikino dvi Kaišiadorių ir vieną Vilkaviškio teismo nutartis dėl trijų nuteistųjų lygtinio paleidimo.

Nustatyta, kad į laisvę buvo paleisti trys asmenys, kalėję už sunkų sveikatos sutrikdymą, kontrabandą į Švediją ir narkotikų gabenimą Švedijoje. Jie formaliai buvo atlikę dalį bausmės, todėl teisėjas nusprendė jiems taikyti lygtinį paleidimą, prižiūrint juos laisvėje.

Teisėjo kolegos teigia, kad balsavo už kitokius sprendimus

Keista teismo „praktika“ užkliuvo lygtinio paleidimo bylas nagrinėjantiems A. Stankaus kolegoms, kurie turėjo pasirašyti nutartis. Apie tai buvo informuota teismo vadovybė, netrukus buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Kai iš Kaišiadorių ir Vilkaviškio teismų buvo išreikalautos A. Stankaus vadovaujamos kolegijos priimtos nutartys, kiti du kolegijos nariai nurodė, kad jose yra ne jų parašai.

Savo paaiškinimuose jie nurodė, kad pasitarimų kambaryje nusprendė netenkinti nuteistųjų prašymų dėl lygtinio paleidimo, tačiau kažkodėl vėliau A. Stankus priimdavo visiškai priešingas nutartis ir neaišku kokiais būdais ant jų uždėdavo parašus.

Be to, paaiškėjo, kad vienoje lygtinio paleidimo byloje motyvuose teisėjų kolegija nurodė, kad bausmę atliekančio nuteistojo neketina paleisti į laisvę, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje parašė, kad tenkina prašymą ir nuteistąjį paleidžia iš įkalinimo įstaigos.

Nutartyse, kurios buvo išsiųstos į įkalinimo įstaigą, buvo tik A. Stankaus parašas, o į pirmos instancijos teismą grąžintoje byloje – ir kitų dviejų kolegijos teisėjų parašai.

Šiuo metu tikrinamos visos A. Stankaus 2009-2010 m. išnagrinėtos bylos.

Kad galėtų teisėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, generalinis prokuroras turėtų kreiptis į Seimą.

Teisėjas prašo jį atleisti iš darbo savo noru

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis DELFI sakė, kad dar vasario 1-ąją buvo gautas A. Stankaus prašymas jį atleisti iš pareigų savo noru. Šį teikimą palaikė ir Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, kuris jau žinojo, kad yra pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Tačiau, pasak E. Rimšelio, šis prašymas kol kas nėra patenkintas. „Prezidentė žino apie susiklosčiusią situaciją, tačiau laukia oficialių dokumentų, - sakė jis. - Kai bus tyrimo išvados, bus priimtas ir sprendimas“.

Pasak patarėjo teisės klausimais, jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatyti faktai pasitvirtins, A. Stankaus prašymas išeiti iš darbo savo noru nebus patenkintas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius mano, kad kol nėra baigtas tyrimas, A. Stankus negalės išeiti iš darbo savo noru: „Na ką, jūs juokaujate, apie pasitraukimus savo noru nėra net kalbos“.

Suklastotus parašus pirmieji pastebėjo kolegijos nariai

Pasak G. Kryževičiaus, informacija, kad A. Stankus galėjo suklastoti procesinius dokumentus, paaiškėjo daugiau kaip prieš savaitę, kai teisėjai Kęstutis Dargužis ir Regina Cemnolonskienė Kauno apygardos teismo pirmininkui A. Miliniui pareiškė, jog įtaria procesinių dokumentų klastojimus bylose, kuriose jie dalyvavo kaip kolegijos nariai.

Pasak jo, iš karto A. Milinis pradėjo vidaus tyrimas dėl teisėjų nurodytų faktų.

„Tai yra bylos, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų prieš laiką“, - sakė G. Kryževičius.

Nustatyta, kad Vilkaviškio ir Kaišiadorių atmetė nuteistųjų prašymus paleisti į laisvę, bet Kauno apygardos teismas jų skundus patenkino.

„Priimtose nutartyse teisėjai, kurie pareiškė, kad nutartys yra suklastotos, buvo priimti vienoki procesiniai sprendimai, tai yra buvo teigiama, kad kolegija nusprendė atmesti laisvės atėmimo vietose kalinčių nuteistųjų skundus, tuo tarpu tiek procesinius dokumentus saugojančioje „Liteko“ sistemoje, tiek pačiose bylose buvo kitokie procesiniai sprendimai, - tai yra sprendimai, kuriais asmenys buvo paleisti iš įkalinimo vietų. Ir šie sprendimai buvo įvykdyti“, - sakė Teisėjų tarybos vadovas.

Prokurorams siūlo atnaujinti dėl procesą dėl kalinių paleidimo

Pasak jo, Generalinės prokuratūros yra prašoma ne tik ištirti šiuos faktus, bet ir apsvarstyti galimybę atnaujinti procesą bylose, kuriose buvo lygtinai į laisvę A. Stankaus galimai suklastotomis nutartimis paleisti nuteistieji.

„Tai, kas buvo nustatyta, leidžia teigti, kad teismų sistemoje įvyko neeilinis įvykis“, - pabrėžė G. Kryževičius.

Paklaustas, ar patyręs teisėjas negalėjo taip pasielgti ne „už ačiū“, G. Kryževičius sakė: „Aš manau, kad ne iš geros širdies. Net būtų keista, jeigu būtų kitaip“.

„Sunku patikėti, kad blaiviai mastantis žmogus, būdamas teisėju, aišku, jeigu taip buvo, galėjo taip pasielgti“, - A. Milinis neatmetė galimybės, teisėjas gali turėti problemų su sveikata.

Pasak A. Milinio, skandalingą faktą pranešę A. Stankaus kolegos pasielgė „ryžtingai, teisėjiškai ir principingai“.

A. Stankus šiuo metu nedirba, oficialiai jis serga. Nedarbingumo pažymėjimą jis gavo prasidėjus tarnybiniam patikrinimui. Į darbą jis turėjo grįžti vasario 4-ąją, tačiau biuletenis buvo pratęstas.

58 metų A. Stankus Kauno apygardos teisme dirba nuo 2007-ųjų rugsėjo. Nuo 1993-iųjų lapkričio jis dirbo Kauno miesto apylinkės teisme.

Teisininko karjerą jis pradėjo 1975 m., kai Vilniaus universitete įgijo teisininko specialybę ir Kauno prokuratūroje dirbo tardytoju. Vėliau jis yra dirbęs vyr. juriskonsultu, prokuroro padėjėju bei prokuroru.