Trauktis iš teismo pirmininko pareigų A. Milinis nusprendė po D. Grybauskaitės pareikšto nepasitikėjimo – antradienį lankydamasi Kaune ji pareiškė, kad Kauno apygardos teismo vadovas nuo Prezidentūros buvo nuslėpęs faktą, kad dėl teisėjo Arvydo Stankaus veiksmų, kai galimai buvo klastojamos teismo nutartys, yra atliekamas tarnybinis patikrinimas.

Atsistatydinimo pareiškimą iš teismo pirmininko pareigų A. Milinis išsiuntė faksu ketvirtadienio rytą. Tai DELFI patvirtino prezidentės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis.

Pasak jo, prezidentė svarstys, ką daryti su pareiškimu, bet jeigu jis bus patenkintas, D. Grybauskaitė kreipsis patarimo į Teisėjų tarybą, kurios narys yra A. Milinis. Tik gavusi tarybos pritarimą šalies vadovė A. Milinį galės atleisti iš pirmininko pareigų – jis turėtų būti paprastu teisėju.

Su A. Miliniu, kuris yra ir Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininkas, DELFI nepavyko susisiekti – jis neatsiliepia į telefono skambučius.

Kauno apygardos teismo vadovo kėdė ėmė braškėti po to, kai paaiškėjo, kad jis į Prezidentūrą buvo išsiuntęs A. Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru, nors tuo metu jau buvo pradėtas tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo.

A. Milinis vėliau teisinosi, kad apie tyrimą jis neprivalėjo informuoti Prezidentūros, nes apie tai buvo pranešęs Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui Egidijui Žironui.

Atsistatydinimo pareiškimą A. Stankus įteikė vasario 1-ąją, nors tyrimas dėl teisėjo veiklos buvo pradėtas dar sausio 25-ąją.

Pirminiais duomenimis, Kauno apygardos teismas panaikino dvi Kaišiadorių ir vieną Vilkaviškio teismo nutartis dėl trijų nuteistųjų lygtinio paleidimo.

Nustatyta, kad į laisvę buvo paleisti trys asmenys, kalėję už sunkų sveikatos sutrikdymą, kontrabandą į Švediją ir narkotikų gabenimą Švedijoje. Jie formaliai buvo atlikę dalį bausmės, todėl teisėjas nusprendė jiems taikyti lygtinį paleidimą, prižiūrint juos laisvėje.

Šiuo metu tikrinamos visos A. Stankaus 2009-2010 m. išnagrinėtos bylos, nes įtariama, kad teisėjas galėjo suklastoti ir daugiau nutarčių.

Kad A. Stankus galėjo suklastoti procesinius dokumentus, paaiškėjo, kai Kauno apygardos teismo teisėjai Kęstutis Dargužis ir Regina Cemnolonskienė teismo pirmininkui pareiškė, jog įtaria procesinių dokumentų klastojimus bylose, kuriose jie dalyvavo kaip kolegijos nariai. Iš karto A. Milinis pradėjo vidaus tyrimas dėl teisėjų nurodytų faktų.

„Tai, kas buvo nustatyta, leidžia teigti, kad teismų sistemoje įvyko neeilinis įvykis“, - yra sakęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.

Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė antradienį aiškino, kad D. Grybauskaitė „žino apie visus šio teismo vadovo veiksmus šioje istorijoje ir apie veiklą apskritai, todėl tikisi, kad gerbiamas A. Milinis, kaip teismo vadovas, jeigu šie faktai pasitvirtins, prisiims asmeninę atsakomybę, ir įvertins, kaip valstybės vadovė gali pasitikėti jo vadovavimu šiam teismui“.

Anot S. Cirtautienės, išaiškėjusios galimos klastotės Kauno apygardos teisme bus vieni juodžiausių faktų teismų istorijoje.