Pretendentai į LRT vadovus svaidėsi kritika ir pažadais

Antradienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba susirinko į posėdį, kuriame išrinks naują visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių. LRT vadovas bus paskelbtas apie 17 val., dėl šio posto grumiasi 7 kandidatai.

Nuo 11 val. pretendentai į LRT vadovus tarybai pristato savo numatomą veiklos programą ir atsako į tarybos narių klausimus. Tai vyksta uždarame tarybos posėdyje. Dėl naujo generalinio direktoriaus taryba slaptai balsuos taip pat uždarame posėdyje. Tokį konklavą primenantį slaptumą nusistatė pati taryba.

LRT vadovas turės surinkti daugiau nei pusę tarybos narių balsų. Nė vienam iš pretendentų nesurinkus daugiau nei pusės tarybos narių balsų, bus skelbiamas pakartotinis slaptas balsavimas dėl dviejų daugiausiai balsų surinkusių pretendentų.

Tapti LRT vadovais pretenduoja žurnalistas Edvinas Butkus, žurnalistas ir prodiuseris Saulius Jakutavičius, signataras Virginijus Pikturna, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, buvęs LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius, dabartinis LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius bei „Ergo Insurance SE” Lietuvos filialo ir ERGO Life Insurance SE Strateginio marketingo direktorius Baltijos šalyse Irmantas Šerys.

A.Siaurusevičius: mes esame gerame kelyje

Po pokalbio su tarybos nariais A. Siaurusevičius buvo lakoniškas. „Tęstinumas visų svarbiausia. Mes esame gerame kelyje“, - sakė antros kadencijos LRT siekiantis A. Siaurusevičius. Jis neprognozavo, kaip pasibaigs tarybos balsavimas.

„Tai jau tarybos reikalas. Aš dar savimi tikiu, nežinau, kaip pavyks, balsavimas slaptas. Kaip bus, priimsiu – nuo manęs jau niekas nepriklauso“, - aiškino A. Siaurusevičius.

I.Šerys siektų atimti žiūrovus iš komercinių televizijų

Paskutinis su tarybos nariais kalbėjosi bendrovės „Ergo“ Strateginio marketingo direktorius Baltijos šalyse I. Šerys. „Matau didžiulį potencialą pokyčiams. Yra neišnaudotų galimybių, pristačiau galimus papildomų pajamų šaltinius tuo pačiu sukuriant nepriklausomybę nuo biudžeto asignavimų, veiklos optimizavimo, sąnaudų kontrolės viziją“, - žurnalistams sakė I. Šerys.

Paprašytas įvardyti jo minėtus „papildomus pajamų šaltinius“, I. Šerys minėjo „papildomus kanalus“, tačiau konkrečių pavyzdžių nepateikė. Dešimtmetį draudimo rinkoje dirbantis I. Šerys sakė nemanantis, kad neišmano žiniasklaidos rinkos. Kandidatas aiškino esantis atsakingas už „Ergo“ rinkodarą Baltijos šalyse, tad praktiškai kiekvieną dieną susiduriantis su žiniasklaida.        

Jei taptų LRT vadovu, I. Šerys imtųsi programų turinio pokyčių „adaptuojant turinį vartotojui“. „Manau, dabar LRT misija neperteikiama galutiniam vartotojui. Ir tarybai minėjau, kad užsienio produkcija rodoma geriausiu eterio laiku. Mano manymu, tai nėra teisingas žingsnis – turint tokią bazę ir tokį potencialą, galima investuoti į savo intelektinę nuosavybę, intelektinę produkciją ir tokiu būdu pritraukti papildomus žiūrovų srautus, atitraukti juos nuo komercinių kanalų“, - dėstė kandidatas į LRT vadovus.    

LRT finansinę padėtį I. Šerys įvardijo kaip „prastą“. Esą turėdama tokią techninę bazę ir tokį potencialą, LRT neišnaudoja visų galimybių ir nesumažina savo nepriklausomybės nuo biudžeto asignavimų.

D. Radzevičius: ne generalinis direktorius atsakingas už laidų kūrimą

Keletą metų LRT tarybos nariu buvęs ir tarybai vadovavęs D. Radzevičius atkreipė dėmesį, kad generalinis direktorius visų pirma atsakingas už LRT ūkį. „Pirmas dalykas, kurį reikia sutvarkyti – patobulinti LRT valdymą viduje. LRT – viena didžiausių žiniasklaidos kompanijų Lietuvoje, joje daug pakankamai skirtingų kanalų – radijas, televizija, internetas – tačiau pati šiandien egzistuojanti struktūra ne visai padeda sklandžiai tarpusavyje bendrauti, bendradarbiauti, užtikrinti kokybišką darbą, tarkime, tarp naujienų tarnybų“, - teigė D. Radzevičius.

Pasak D. Radzevičius, ne generalinis direktorius atsakingas už laidų kūrimą. Jo nuomone, reikia stiprinti kūrybinius LRT gebėjimus, taip pat didelės pagalbos reikia LRT darbuotojams – „tiek mokymo, tiek koordinavimo prasme“.

D. Radzevičius sakė, kad didžiausius LRT įsipareigojimus ir finansavimo šaltinius LRT taryba tikrai žino. Tačiau, pavyzdžiui, už trumpalaikius kreditorinius įsipareigojimus atsakinga administracija. Pasak jo, kilus klausimams, taryba tuo gali pasidomėti. Taip jis reagavo į kandidato E. Butkaus teiginius, esą net LRT taryba nežino, kokios skolos slegia LRT. 

Tapęs LRT vadovu, D. Radzevičius pirmiausia susitiktų su LRT darbuotojais. D. Radzevičius pakartojo iškart po kandidatų vokų atplėšimo atsistatydinęs iš tarybos pirmininko pareigų ir palikęs tarybą, taip pat nedalyvavęs nustatant reikalavimus LRT vadovui.

E.Butkus pažėrė kritikos LRT

Pirmasis LRT tarybai prisistatė žurnalistas ir komunikacijos specialistas E. Butkus. Po susitikimo su taryba jis žurnalistams sakė pateikęs labai gerą programą, kuri, jo nuomone, tarybai patiko.

„Viską lems tikrosios finansinės padėties šioje institucijoje atskleidimas. Niekas tiksliai nežino, net LRT tarybos nariai, kokio dydžio skolos slegia šią instituciją: ar jos sudaro 20 proc. metinio biudžeto, ar 30 proc., ar 50 proc. Nebaigtas teisinis ginčas su Telecentru, ginčijamasi dėl dešimties milijonų litų. Jeigu vieną dieną būtų byla baigta nepalankiai LRT, o greičiausiai taip ir bus, tada iškiltų klausimas, ar ši institucija gali staigiai pasiimti dar 10 mln. Lt paskolą. Tai dabar pagrindinė mįslė“, - dėstė E. Butkus.

Pasak jo, tikroji finansinė situacija būtų atspirties taškas, kaip toliau galima formuoti LRT veiklą. Tarp siūlomų pokyčių kandidatas įvardijo du: daugiau kokybiškos kultūros geru laiku bei daugiau dėmesio tautinių mažumų integracijai į visuomenę per LRT laidas.

E. Butkus taip pat sukritikavo transliavimo platformą Lrt.lt – esą kur matyta, kad dėl neaiškumo į tinklalapį tenka įkelti vartojimo instrukciją. Jis taip pat išreiškė „be galo didelį nusivylimą“, kaip programose atspindimas sportas, dėl „nesuprantamos struktūros“ bei siužetų trukmės sukritikavo informacinę laidą „Panorama“. „Reikia sukurti redaktorių-vadovą, kaip rašomos žinios“, - mano E. Butkus.

Beje, rinkimų išvakarėse LRT Naujienų tarnyba gavo E. Butkaus laišką, kuriame prašoma iki šiol naudotą jo nuotrauką pakeisti kita. E. Butkui taip pat užkliuvo, kad LRT laidose jis pristatytas kaip „žurnalistu dirbęs“.

Kandidatas į LRT vadovus išreiškė pageidavimą jį vadinti žurnalistu arba „žurnalistu ir komunikacijos ekspertu“ bei pageidavo, kad pretendentai į generalinius direktorius būtų pristatomi abėcėlės tvarka.

E. Butkus LRT nėra naujokas – 12 metų dirbo Lietuvos radijuje, kur vadovavo radijo laidų užsieniui redakcijai. Po to su partneriais įkūrė naujienų agentūrą BNS, buvo jos vadovas. Nuo 2007 m. E. Butkus aiškina „įgyvendinantis sudėtingus komunikacijos projektus su privačiomis bendrovėmis ir asocijuotomis verslo struktūromis“.

S.Jakutavičius: gali būti, kad po 10-15 metų nebebus LRT kam žiūrėti

Žurnalistas ir prodiuseris S.Jakutavičius citavo LRT valstybinę programų strategiją, pagal kurią LRT turėtų būti išskirtinė organizacija, transliuojanti geros, aukštos žurnalistinės kokybės laidas. Jis aiškino tarybai pateikęs daug naujų galimybių ir formų, kaip atnaujinti esamas televizijos programas.

„Kaip bebūtų, tiek LRT radijo, tiek LRT televizijos auditorija metai iš metų senkanti, orientuota į vyresnį žiūrovą, kuris natūraliai dėl senėjimo vis nyksta ir nyksta. Kitaip tariant, mes galime turėti situaciją, kai po 10-15 metų nebebus LRT kam žiūrėti, jeigu mes neintegruosime, šiai dienai nepritrauksime jaunų žmonių, 25-35 metų žmonių, nepakeisime jų korekcijos į LRT kaip pensininkų kanalą, kurio neverta žiūrėti“, - žurnalistams kalbėjo S. Jakutavičius.

S. Jakutavičiaus teigimu, LRT iš principo reikia kitos kokybės laidų. Kai kurios eteryje esančios laidos šiandien esą primena 1992-1993 m. Vyriausybės valandas su pilkomis dekoracijomis, statinėmis galvomis. Kandidato nuomone, galima daugiau transliuoti tiesiogiai, rengti puikias pokalbių, diskusijų, analitines laidas.

„Komerciniai kanalai puikiai išnaudoja LRT pajėgumus transliuodami įvairiausius chorų karus savaitgaliais, į kuriuos susirenka šimtai žmonių. Iš šalies žiūrint kartais susidaro vaizdas, kad tas vaizdelis ties kažkuriais metais sustojęs. Nors ne viskas yra blogai, pastebima ir naujų laidų atsiradimo tendencija, mažėja LRT valdymo išlaidos, pelningumas jau atsiranda“, - aiškino S. Jakutavičius.

V.Pikturna po posėdžio URM atiduos lietuvišką pasą

Ilgiausiai – daugiau nei valandą – LRT taryboje užtruko signataras, JAV pilietybę priėmęs ir dėl to lietuviškos netekęs V. Pikturna. Kandidatuodamas į LRT vadovus, jis pateikė galiojantį diplomatinį Lietuvos pasą, nors nuo 2011 m. yra tik JAV pilietis.

„Mano pasas galioja, tik praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija paprašė, kad jį grąžinčiau. Ko gero, dabar važiuosiu ir pasą atiduosiu, greičiausiai nuo šiandien jis nebegalios“, - sakė V. Pikturna. V. Pikturna teisinosi, kad iki šiol grąžinti diplomatinį pasą jo niekas neprašė.

Tapęs LRT vadovu, signataras daugiausia dėmesio skirtų programų turiniui ir kokybei.

„Aš nesilaikau nuomonės, kad reikėtų viską griauti. Sakyčiau, reikėtų paimti tai, ką LRT jau turi ir tik padėti žurnalistams, kad pagerėtų programų turinys. Manau, pirmiausia reikia susitikti su žmonėmis, pasikalbėti, tada matysime, kokie pakeitimai reikalingi ir ar iš viso jie būtini. Man atrodo, kad reikalingi pakeitimai dėl programų turinio ir kokybės“, - savo LRT viziją nusakė V. Pikturna.

Pasak jo, prie programų turinio ir kokybės „reikėtų dirbti“. Kandidatas į LRT vadovus užsiminė, kad pirmiausia reikėtų sudaryti redakcines kolegijas bei redakcinę LRT tarybą, kurios padėtų, o ne kontroliuotų žurnalistus.

L.Pociūnienė - už viešą programų aptarimą kas savaitę

Žurnalistė L. Pociūnienė pasakojo, kad jos pateikta programa būtų sunki įgyvendinti. „LRT turi suderinti du priešingus vektorius: kovoti už auditoriją, kad ji neišeitų, ir tuo pačiu teikti ekologišką eterio produkciją – geresnį produktą“, - aiškino L. Pocūnienė.

Pasak L. Pociūnienės, komercializacijos tendencijos vyrauja ne tik pas mus, bet ir senos demokratijos valstybėse. „Rinkos tendencijos iš tikrųjų destruktyviai veikia ir žiūrovą, ir netgi pačią žinių kokybę, jau nekalbu apie kultūrinės produkcijos kokybę. Kitaip tariant, taikydamiesi, pataikaudami žiūrovui, smukdome kokybę. Pasipriešinti šioms tendencijoms ir tuo pačiu išlaikyti auditoriją iš tiesų sunku, - kalbėjo kandidatė į LRT vadovus.

Žurnalistės teigimu, reikia atidžiai įvertinti kūrybines LRT galimybes ir tas galimybes, kurias turi LRT, tačiau neturi komerciniai transliuotojai. Pasak L. Pociūnienės, reikia ypatingą dėmesį skirti kokybiniam ir kūrybiniam išskirtinumui. Jos manymu kūrybiniai žmonės turi būti vertinami, jie turi jaustis reikalingi, jų darbas turėtų būti vertinamas atvirai ir viešai.

„Nieko čia blogo, jei grąžintume seną tradiciją – viešo programų aptarimo kas savaitę, kuris galėtų būti ir vidiniame tinkle transliuojamas tiems, kurie negali ateiti į posėdžių salę“, - idėją pristatė L. Pociūnienė.

Turi būti nepriekaištingos reputacijos

LRT tarybos patvirtintuose reikalavimuose numatyta, kad kandidatas į LRT vadovus turi turėti magistro arba jam prilygintą išsilavinimą, mokėti lietuvių kalbą ir bent vieną iš Europos Sąjungos oficialių kalbų, turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį.

LRT generalinis direktorius turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Dabartinio generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus penkerių metų kadencija baigsis balandžio 1-ąją. LRT vadovas „ant popieriaus“ gaus 13 tūkstančių litų atlyginimą (apie 9800 Lt „į rankas“).

Šiuo metu tarybai laikinai vadovauja Nacionalinės dailės galerijos vadovė, dailėtyrininkė L. Jablonskienė. Tarybai taip pat priklauso Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė, žurnalistai Liudvikas Gadeikis ir Edmundas Ganusauskas, verslo konsultantas Tomas Eitutis, humanitarinių mokslų daktarė Gražina Daunoravičienė, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius profesorius Žygintas Pečiulis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Zina Gaidienė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė Giedrė Lastauskienė, ilgametis politikas Česlovas Juršėnas ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos vadovas Kornelijus Platelis. Pastarasis antradienį taryboje pakeitė į LRT vadovus pretenduojantį D. Radzevičių.