Toks lėšų dydis Seimo Aplinkos komiteto posėdžio nariams pasirodė pernelyg didelis, tačiau aplinkos viceministras Arūnas Zabulėnas aiškina, jog tiek kainuos susitikimai, taip pat reklama vietinėje ir nacionalinėje spaudoje, radijuje ir televizijoje.
„Pirmam etapui skirta iki 15 mln. Lt, dabar vyksta vertinimas. O kokios priemonės bus, tai būtent: ir spauda, ir vietinė spauda, ir radijas, televizija, susitikimai“, - posėdyje aiškino viceministras bei pridūrė, kad kol kas pinigai nėra panaudoti, mat vyksta konkursai.
„Pristatant klausimą buvo kalbama, kad gyventojai mažai informuoti, tai numatytas priemonių planas, parenkamos kompanijos, tas konkursas suskaidytas į keturias dalis tam, kad galėtume aktyviai propaguoti ir aiškinti tuos dalykus gyventojams, kurie jiems rūpi“, - pridūrė A. Zabulėnas.
Tuo metu Seimo nariai suabejojo, ar ši suma nėra pernelyg didelė. „Tai kas čia bus atliekama?“, - sunerimo konservatorius-krikdemas Jonas Šimėnas, o jo kolega Krikščionių partijos frakcijos narys Jonas Ramonas pasiūlė skaityti laikraščius.
„Ar jums neatrodo, kad per dešimt metų neliks tų pinigų? Nė vieno namo neatrenovuosim“, - piktinosi ir socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Parlamentarai, be kita ko, pasipiktino ir tuo, kad renovacijos programa nejuda, o į Kontroliuojantį fondą pervesti 516 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bei 77 mln. Lt valstybės biudžeto pinigų „guli“ Liuksemburge ir „neaugina“ pinigų.
„O ką tie pinigai dabar veikia? Į fondą pervesta daugiau nei 0,5 mlrd. Lt pinigų, ką tie pinigai veikia, jie nenaudojami?“, - sunerimo J. Šimėnas ir drauge su kolegomis apskaičiavo, jog per metus tokia suma gali užauginti apie 25 mln. Lt palūkanų.
Aplinkos ministerijos atstovai teigė negalį paaiškinti, ar Kontroliuojančiame fonde esantys pinigai augina palūkanas, ar ne. Jų teigimu, tai yra Finansų ministerijos veikos sritis.
DELFI primena, kad Vyriausybė dar 2009 m. pavasarį patvirtino naują daugiabučių renovacijos modelį, pagal kurį valstybė iš specialaus fondo dengtų 15 proc. bendrijos išlaidų, o likusiai sumai suteiktų lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.
Į šį fondą Vyriausybė planavo pritraukti apie 1 mlrd. Lt europinių lėšų bei paskolų iš Europos investicijų banko ir maždaug 2 mlrd. Lt iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų.
Dar praėjusį spalį premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad naujoji programa nė nepradėta įgyvendinti. Pernai jis buvo žadėjęs, kad pagal naują programą bus apšiltinta bent 500 daugiabučių.
Šiuo metu, anot jo, Lietuvoje pagal valstybinę programą yra renovuota maždaug 200 daugiabučių, o renovuotinų yra 28 500.
Dar ankstesnė Vyriausybė buvo užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. atnaujinti 70 proc. daugiabučių, kurie pastatyti anksčiau nei 1993 m., taigi norint pasiekti šį tikslą reikėtų per metus renovuoti maždaug po 3000 namų.
