Vien per viešųjų pirkimų konkursus „Snoro“ prisiimti įsipareigojimai savivaldybėms svyruoja nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų litų. Savivaldybių asociacija su nerimu laukia tolesnių sprendimų dėl „Snoro“.
Be to, „Snoras“ pretendavo tvarkyti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) finansus.
Vilniui pasisekė
Galima sakyti, kad pasisekė Vilniaus miesto savivaldybei. „Snoras“ buvo vienintelis dalyvis konkurse, kuriame buvo norima gauti iki 29 mln. eurų (100 mln. litų) savivaldybės įmonės „Vilniaus vystymo kompanija“ vykdomiems investiciniams projektams finansuoti. Tačiau konkurencijos nebuvimas „Snorui“ šio konkurso laimėti nepadėjo.
Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, sostinės savivaldybė sutarties su nacionalizuotu banku nepasirašė – „Snoro“ pasiūlymas atmestas dėl per didelės kainos.
Paskolos ir kredito linijos – nežinioje
„Snoras“ prieš nacionalizavimą įsipareigojo pinigais maitinti visą eilę savivaldybių ir jų įmonių.
Didžiulių pinigų srautų iš „Snoro“ tikėjosi tos pačios sostinės savivaldybės įmonė „Vilniaus vandenys“. Gegužę pasirašyta 10 mln. Lt kredito linijos suteikimo sutartis.
Pavyzdžiui, rugpjūčio 24 d. su Šilutės rajono savivaldybe sudaryta 2,5 mln. Lt paskolos suteikimo sutartis. Dar 6 mln. Lt šiai savivaldybei „Snoras“ įsipareigojo paskolinti praėjusių metų pabaigoje.
Tačiau kalbama apie kur kas didesnes pinigų sumas. Tai DELFI patvirtino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
„Tokių sutarčių tikrai yra, ir ne vienoje savivaldybėje. Kadangi bankas tikrai dalyvaudavo konkursuose ir būdavo suteikiami kreditai tikrai pakankamai geromis palūkanomis, palyginti su kitais bankais“, - sakė politikas.
Baiminasi dėl europinių projektų finansavimo
R. Malinausko teigimu, savivaldybės iš „Snoro“ skolinosi daugiausiai tam, kad turėtų pinigų europinėmis lėšomis įgyvendinamų projektų kofinansavimui. Be šių lėšų, miestai ir rajonai negali pasiimti ir europinės paramos.
„Be abejo, pačios didžiausios sumos ir patys didžiausi kreditai būtent buvo imami europinių fondų lėšų įsisavinimui, kur reikia savivaldybėms prisidėti savo dalimi. Pavyzdžiui, Druskininkuose iš paimtų paskolų nei vienas centas nebuvo skiriamas niekam kitam – tiktai projekto įgyvendinimui“, - DELFI sakė Savivaldybių asociacijos vadovas.
Druskininkų meras neslėpė, kad „Snoro“ griūtis tapo ir jo vadovaujamo miesto galvos skausmu.
„Negalėčiau atsakyti labai tiksliai. Bet, be abejo, ne dešimtimis ir ne šimtais tūkstančių“, - sakė R. Malinauskas, paklaustas, kiek pinigų Druskininkams paskolinti turėjo „Snoras“.
Pašnekovo žodžiais, savivaldybės dėl ore pakibusių „Snoro“ pinigų veiksmų kol kas nesiima – laukiama daugiau žinių apie banko būklę ir likimą.
„Daugiausiai, ką mes galime daryti, tai kreiptis į Vyriausybę ir Finansų ministeriją. Bet kol kas tos informacijos neturime ir dar toks klausimas nebuvo iškeltas. Manau, kad po pirmadienio kažkas bus aiškiau ir daugiau turėsime ką galvoti ir spręsti“, - reziumavo R. Malinauskas.
Norėjo valdyti Ignalinos atominės elektrinės finansus
„Snoras“ dalyvavo gausybėje įvairių valstybinių įmonių ir įstaigų konkursų. Tarp potencialių nacionalizuoto banko klientų buvo ir IAE.
CVPP duomenimis, „Snoras“ dalyvavo IAE finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugų pirkimo konkurse. Pagal viešai paskelbtą pasiūlymų eilę, „Snoras“ ir jo valdomas bankas „Finasta“ ir šio banko įmonė „Finasta Asset Management“ rikiavosi antroje vietoje, savo pasiūlyta kaina šiek tiek atsilikdami nuo DNB banko bei jo bendrovės „DNB investicijų valdymas“ pasiūlymo.
Jokia sutartis šiame konkurse, CVPP duomenimis, dar nepasirašyta.
