Vakarinio aplinkkelio II-ojo etapo pabaigos kontūrai vis ryškesni: tvarkomi šlaitai, į pabaigą eina ir tiltų statybos darbai.
Keisčiausiai šiuo metu atrodo viduryje aplinkkelio stūksančios aukštos įtampos elektros perdavimo linijų atramos. Metalinės ar betoninės atramos netrukus bus nuverstos. Jos trukdo tiesti vakarinį aplinkkelį nuo L. Asanavičiūtės gatvės iki Pilaitės prospekto – beveik tris kilometrus.
„Dar reikia 32 km oro linijos laido demontuoti. Tai užtruks iki rugpjūčio vidurio. Dar reikia į tinklą sujungti dvi kabelines linijas – jei šie darbai susitvarkys laiku, tuomet iškart savo darbus vykdys kelininkai ir tiltininkai“, – komentavo „Kauno tiltai“ Energetikos aikštelės vadovas Edmundas Montvilas.
Statytojai žada, kad jau rugsėjį bus galima važiuoti tiltu kertančiu būsimąjį aplinkkelį per Pilaitės prospektą, o pačiu aplinkkeliu eismas turėtų pradėti judėti iki metų pabaigos arba pusmečiu anksčiau nei planuota. Tai leis vairuotojams aplenkti dalį miesto ir miegamuosius sostinės rajonus pasiekti daug sparčiau nei kitomis gatvėmis.
Eismą paspartins ir kitų projektų pabaigtuvės. Viena pagrindinių sostinės arterijų – Geležinio Vilko gatvė – bus atverta iki mokslo metų pradžios, oro uostą bus paprasčiau pasiekti naująja Žirnių gatve.
„Planuojame, kad eismas Geležinio Vilko gatve visomis keturiomis eismo juostomis bus galimas rugsėjo pradžioje. Kelias Žirnių gatvėje bus nutiestas vasaros viduryje“, – vardijo Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjas Linas Bartusevičius.
Kol kas tiksliai nežinoma, kada bus pradėtas III-iasis Vakarinio aplinkkelio etapas, leisiantis pilnai sujungti Panevėžio ir Kauno autostradas.
Valdininkai viliasi šiam projektui pinigų gauti iš 2014–2020-iesiems numatyto Europos Sąjungos finansavimo. Tai leistų nutiesti ir sostinei svarbią Šiaurinę gatvę, sujungsiančią Vakarinį aplinkkelį ir Nemenčinės plentą, kurį norima paversti magistraliniu, kad abiejomis eismo kryptimis, dviem eismo juostomis galima būtų važiuoti iki pat Nemenčinės.
