Naikino ir ES išmokos
Per 2011 metus išregistruota net 20 laivų. Laikoma, kad tai yra ekonominės krizės rezultatas.
Tačiau Lietuvos laivynas nyko dar ir tada, kai nebuvo krizės.
Guodžia tik tai, kad 2011 metais buvo įregistruoti keturi nauji uostus aptarnaujantys laivai – vilkikai. Tai susiję su pernai žymiai išaugusia Klaipėdos uosto krova.
Iš to, kiek laivų sumažėjo, galima daryti prielaidą, kad nyksta ne tik žvejybinis, bet ir prekybinis laivynas. Per pastaruosius metus sumažėjo 15 žvejybinių laivų ir 11 prekybinių.
Žvejybos laivyno mažėjimas iš dalies susijęs su Europos Sąjungos išmokomis, kai už senus į metalo laužą supjaustytus laivus mokami pinigai. Į metalo laužą buvo pjaustomi tie, kuriais buvo žvejojama Baltijos jūroje.
Nuo Lietuvos vėliavos atsieta ir dalis okeaninės žvejybos laivų. Jei ne kvotos, kurias Lietuva, kaip ES narė, gauna okeaninei žvejybai, tų laivų apskritai neliktų. Didžiųjų žvejybos laivų savininkai tikina, kad jiems Afrikos zonoje patogiau yra plaukioti ne su Lietuvos, o su pigių šalių vėliavomis.
Neatsigauna po recesijos
Jautrus klausimas ir tai, kodėl nyksta prekybos laivynas.
„Kalta bendra nepalanki ekonominė situacija. Nuo 2008 metų, kai prasidėjo recesija, laivynas beveik nepajuto atsigavimo ženklų“, –komentavo Lietuvos laivų savininkų asociacijos direktorius Gintautas Kutka.
Iš visų laivininkysčių, kurių laivai registruoti Lietuvos registre, per pastaruosius metus pelningai dirbo tik specialią rinką turinti „DFDS Lisco“, o dabar „DFDS Seaways“.
Kitos laivybos bendrovės yra pakliuvusios į sunkią ekonominę padėtį. Jos netgi buvo priverstos parduoti dalį senesnių laivų, kad padengtų veiklos išlaidas. Valstybės valdoma Lietuvos jūrų laivininkystė tebėra įklimpusi į dideles skolas. Virš jos tebekabo privatizavimo šešėlis.
Ne lengviau yra ir privačioms kompanijoms. Įvairiuose atsiliepimuose apie laivybą jūrininkai nuolat skundžiasi, kad laiku negauna atlyginimų. Du laivus turėjusi laivybos bendrovė „Passat“ netgi pakliuvo į bankroto karuselę.
Popieriniai laivai
Kitokia padėtis yra Lietuvos vidaus vandenų laivų registre. Per 2011-uosius įregistruotos 3362 naujos vidaus vandens transporto priemonės.
Iš jų didžiausią kiekį (3291) sudarė mažieji, pramoginiai ir asmeniniai laivai. Taip pat 63 burinės jachtos, 8 vidaus vandenų ir žvejybos laivai.
Iš viso 2012 metų pradžioje Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre buvo įregistruotos 67 077 vidaus vandenų transporto priemonės. Iš jų 66 079 pramoginiai, mažieji ir asmeniniai laivai, 728 burinės jachtos.
Gali būti, kad iš įregistruotų 67 tūkst. pramoginių laivų realiai naudojamų yra tik kiek daugiau nei 9 tūkst.
Kaip pastebėjo Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius, tik 9181 vidaus vandens transporto savininkas pateikė prašymus atlikti technines apžiūras jų vandens transporto priemonėse.
Tai reiškia, kad dauguma į registrą įrašytų laivų gali būti „popieriniai“ – tai yra laivų seniai nebėra, bet jie registre „kabo“. Kitaip sakant žmogus įregistravo valtį prieš dešimtmetį, ji supuvo, bet registre tebėra.
Gerai, kad lietuviai vis daugiau nusiperka pramoginių laivų. Tačiau toks laivas niekada neatstos jūrinio. Faktas, kad jūrinis laivynas nyksta. O kiek realus yra „popierinis“ pramoginis laivynas, neaišku.
Lietuvos jūrų registro laivai
Metai laivų kiekis
2000 249
2001 247
2002 209
2003 202
2004 198
2005 175
2006 169
2007 159
2008 149
2009 151
2010 141
2011 121
