Kontoros vadovaujantis partneris Irmantas Norkus pripažino, kad su didžiausiu Šiaulių banko akcininku Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) dirbta 2009-2011 metais, tačiau darbas buvo susijęs su investicijomis Baltarusijoje ir Lietuvos elektrinėje.
„Tai niekaip nesusiję su Ūkio banku ir negali būti vertinama kaip interesų konfliktas. Paisome etikos ir vengiame interesų konfliktų; būtent dėl to mūsų kontorą ir samdo“, rašoma I.Norkaus komentare.
RLN atstovų teigimu, informacija apie darbą su ERPB, kaip teigta „Lietuvos ryto” televizijos laidoje, nebuvo dingusi iš advokatų kontoros svetainės – niekas nebuvo keista.
Advokatai paviešina, kad Lietuvos bankas nusamdė juos dar 2012 m. spalio mėnesį įvertinti Ūkio banko restrūkturizavimo plano. Iš viso konkurse dalyvavo 3 kontoros, atranka buvo vykdoma pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
Po poros mėnesių advokatų kontora nusamdė dabartinį Ūkio banko laikinąjį administratorių Adomą Audicką. Anot RLN, tai padaryta dėl būtinų „specifinių finansų žinių”, reikalingų tarptautiniuose projektuose.
Tą patį mėnesį, 2012 m. gruodį, Lietuvos bankas sudarė naują sutartį su RLN - esą vėl buvo skelbiamas konkursas, dalyvavo dvi kontoros. Naujoji sutartis sudaryta Ūkio bankui neįgyvendinus restruktūrizavimo plano. Advokatų kontora turėjo tęsti plano priežiūrą.
„Mūsų kontora dalyvavo viešose Lietuvos banko atrankose ir jas laimėjo. Bendri mokslai (su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku – red. past.) neturėjo įtakos, lėmė mažiausia kaina. Turbūt visose penkiose didžiausiose Lietuvos kontorose dirba buvę V. Vasiliausko bendramoksliai ar bendradarbiai“, - teigia I. Norkus.
Pasak jo, Lietuvos bankas klausė, ką RLN galėtų rekomenduoti kaip banko administratorių - buvo pasiūlytos kelios juridinių ir fizinių asmenų kandidatūros, tarp kurių - ir A.Audickas.
Vasario 12 d., kuomet buvo sustabdyta Ūkio banko veikla, baigėsi RLN sutartis su centriniu banku, tačiau buvo pasirašyta nauja su laikinuoju administratoriumi A. Audicku. Tai padaryta be konkurso, nes, pasak advokatų, „moratoriumo vykdymo atveju teisinių paslaugų konkursai nėra skelbiami”, o administratorius pats pasirenka su kuo dirbti.
„Niekur nėra pasaulyje, kad skelbiant moratoriumą bankui būtų vykdomi teisininkų, administratorių ar auditorių atrankos konkursai. Laikinasis banko administratorius turi perimti banko reikalus nedelsdamas; todėl turi būti pasirengęs atlikti teisinius veiksmus (stabdyti mokėjimus, uždaryti veiklos skyrius, susigrąžinti lėšas ir pan.) iškart. Administratorius pats renkasi savo komandą", - teigia I. Norkus.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija antradienį nutarė aiškintis, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo A.Audicko viešųjų ir privačių interesų pažeidimo.
Vasario 12 d. Lietuvos bankas paskelbė Ūkio banko veiklos moratoriumą ir paskyrė laikiną administratorių. Priežastis – kapitalo pakankamumo normatyvo nevykdymas. Iš pradžių buvo nurodoma, kad yra 500 mln. Lt trūkumas, vėliau prakalbta apie beveik milijardą, kuris galėjo susidaryti dėl paskolų teikimo už pervertintą turtą. Generalinė prokuratūra dėl šių epizodų atlieka tyrimą.
Lietuvos banko valdyba, atsižvelgdama į A. Audicko rekomendacijas, nusprendė banką skaidyti į „gerąjį” ir „blogąjį”. Dėl „gerųjų” aktyvų dalies pardavimo A. Audickas derasi su Šiaulių banku.
Valstybė dengdama Ūkio banko įsipareigojimus trečiadienį nusprendė skolintis iki 800 mln. Lt.
