V. Vasiliauskas teigė, kad po Ūkio bankui skirto laikinojo administratoriaus banke yra apie 2,6 mlrd. Lt apdraustų indėlių.
„Kol kas apie nacionalizavimą nekalbame, kol kas turime moratoriumą – laikiną veiklos apribojimą. Galimi keli variantai: pats griežčiausias, jei nematys laikinasis administratorius jokių perspektyvų – tai bankrotas. Kiti variantai – sveikosios banko dalies atskyrimas ir sveikojo turto perleidimas vienam iš rinkos dalyvių. Trečias variantas galėtų būti „bridge“ banko arba tarpinio banko įsteigimas ir jam perleidimas sveikosios dalies“, - variantus vardijo Lietuvos banko vadovas.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiai dienai Ūkio bankas turi virš 3,5 mlrd. Lt turto.
Pasak V. Vasiliausko, kol kas žinių, ar be Šiaulių banko dar kas nors domisi Ūkio banku, nėra.
Lietuvos bankas planuoja, kad išvadas apie situaciją Ūkio banke turėtų iš laikinojo administratoriaus gauti penktadienį ar šeštadienį. „Per savaitgalį planuotume apsispręsti“, - teigė jis.
„Mes su Ūkio banko susijusių paskolų portfeliu per visus 2012 m. dirbome ir tikslas buvo iš tikrųjų susijusių paskolų sumažinimas. Antras dalykas, tai – papildomų užtikrinimo priemonių pateikimas bankui – kad kuo daugiau turto gerbiamas akcininkas suneštų į banką. Žinot, kai tu renkiesi tarp dviejų blogybių, tai geriau paukštis rankoje, negu vilkas girioje. Tai ir pasiimi tą paukštį“, - Ūkio banko priežiūros niuansus atskleidė V. Vasiliauskas.
Žurnalistams pasiteiravus, kokias pagrindines klaidas padarė banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Romanovas, Lietuvos banko vadovas atsakė: „Rizikos nevaldymas, bankui išduodant paskolas susijusiems asmenims. Ir be abejo, paraminiai dalykai, per platus vartojimas per banką. Kai nueini nuo klasikinės bankininkystės principų, paslysti labai lengva“.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat prasitarė, kad su Ūkio banku buvo dirbama jau ne vieneri metai, tačiau normalus bendravimas, jo teigimu, prasidėjo praėjusių metų spalio mėnesį, kai pasikeitė banko vadovas.
„Kada buvo pakeistas administracijos vadovas, tada pradėjome normaliai bendrauti, bet jau obuolys buvo per daug supuvęs, - kalbėjo V. Vasiliauskas. - Ūkio banko situacija aš jau rūpinuosi nuo 2011 m. pabaigos. Iškart po „Snoro“ pradėjo skaudėti Ūkis. Taip, kad keliesi ir guliesi su tais bankeliais“.
