– Kada sukūrėte savo pirmąjį verslą?
– Pirmąją veiklą pradėjau būdamas 12 metų. Idėja gimė natūraliai, kai sugedus „Playstation“ žaidimo kompiuteriui pradėjau ieškoti būdų, kaip jį sutvarkyti. Išsprendęs savo problemą, supratau, kad galiu neblogai uždirbti taisydamas žaidimų kompiuterius kitiems. Taip ir prasidėjo pirmosios problemos ir iššūkiai: tiekėjų paieška, dalių importavimas iš užsienio, pirmųjų klientų ieškojimas.
Turėjau nemažai linksmų situacijų. Pavyzdžiui, atveda tėvas sūnų, kuris kokiais dvejais metais už mane vyresnis ir paduoda žaidimo kompiuterį taisymui, nė nesitikėdamas kad tai darysiu aš. Jie galvoja, kad tai kokio nors mano pilnamečio brolio, gal net tėvo darbas. Tik kai atsiimant sutaisytą daiktą pasakau kainą, supažindinu su tuo, kas pakeista, kai duodu patarimų ateičiai, jie galiausiai supranta, jog paslaugą suteikė 12-metis.
Esu taisęs kompiuterius ir keliems įžymiems sportininkams. Konkrečiomis pavardėmis kalbėti nenoriu, bet galiu pasakyti, kad vienas jų yra Lietuvos rinktinės sudėtyje, labai žinomų užsienio krepšinio klubų žaidėjas. Tada jis dar buvo „Žalgirio“ sudėtyje. Nors žiniasklaida mirgėjo, kad klubui nekokie laikai, kad žaidėjams nemokami atlyginimai, bet vietoje 40 Lt už darbą aš gavau 50 Lt.
– Kodėl ėmėtės kito verslo?
– Kai atsirado daugiau konkurentų, o paslaugos ėmė pigti, persiorientavau į kitą veiklą – žaidimo serverių tinklo kūrimą. Tada buvau trylikos. Sprendimas persiorientuoti pasiteisino – mėnesinis pelnas padvigubėjo. Po to sekė mano dabartiniai verslai: „Facebook“ rinkodaros agentūra Beemedia.lt ir elektroninė kosmetikos parduotuvė kosmetikosguru.lt, kurią atidariau su partneriu.
2011 metais įkūriau pelno nesiekiančią organizaciją „Flashmob Lietuva“. Jos tikslas: skatinti jaunimą užsiimti įdomia veikla, nesitrinti gatvėmis.
– Kas lėmė, kad būdamas toks jaunas tapote verslininku?
– Galbūt pašalinių nuteikinėjimas nedaryti to, nedaryti ano. Jei tavimi netiki, tai tik dar labiau nori tai įgyvendinti. Tai turbūt bus pagrindinis dalykas, kodėl palaipsniui tapau verslininku.
Taisydamas žaidimo kompiuterius, nesulaukiau tėvų palaikymo. Jie vis prisibijodavo, kad dėl ribotos patirties galiu pridaryti klaidų. Prieš pradedant kurti žaidimų serverių tinklus, draugai ir pažįstami atkalbinėdavo, argumentuodami, kad tokių serverių ir taip yra per daug.
Nors žaidimų serverių tinklą galiausiai sėkmingai pardaviau, tėvai ir toliau manęs nepalaikė. Todėl elektroninę parduotuvę turėjau atidaryti paslapčia – pasakiau jiems apie naują verslą tik tada, kai projektas buvo startavęs prieš dvi savaites.
Kad ir kaip būtų, tėvų susirūpinimą visiškai suprantu ir pateisinu: jie man linki paties geriausio, o taip elgėsi norėdami apsaugoti nuo blogų sprendimų.
– Akivaizdu, kad versle veiklos netrūksta. Kaip pavyksta derinti mokslus ir darbą?
– Būtent dėl to ir suprantu tėvus, nes sekasi ne per geriausiai. Neigiamų pažymių neturiu, esu pažangus, bet iki devintukų-dešimtukų toloka. Kartais per pamokas tenka tvarkyti verslo reikalus, o per pertraukas nusirašyti. Mokslai tikrai kenčia verslo sąskaita, nes būtent jam teikiu pirmenybę.
Dėl verslo kenčia ir miegas. Standartiškai guluosi antrą, o kartais ir iki keturių ryto užsisėdžiu. Jei grįžęs iš pamokų jaučiuosi pavargęs, nusnūstu valandai ar kelioms. Kiekvieną darbo dieną keliuosi septintą valandą.
Vasarą nuo ryto iki vakaro kartu su dviem darbuotojomis praleidžiu dirbdamas biure prie elektroninės parduotuvės. Dar keturi žmonės yra mano „Facebook“ rinkodaros agentūros komandoje.
Prasidėjus mokslo metams žadu papildomai pasamdyti dar kelis darbuotojus, nes būsiu 12 klasėje, todėl noriu koncentruotis į mokslus.
– Šiaip mokykloje ganėtinai nuteikinėja prieš verslumą. Ne kartą girdėjau iš mokytojų, kad ne tuos prioritetus gyvenime renkuosi, jog svarbiausia yra baigti mokyklą, o vėliau gauti universiteto diplomą. Sovietinis mąstymas?
Ypač nepatinka argumentas, kad mokytis reikia dabar, o verslą galėsiu daryti bet kada. Bet jei gali daryti dabar – daryk dabar. Aš lygiai taip pat galiu pabūti kategoriškas ir pasakyti, kad diplomas yra nuo lietaus. Turiu omeny, diplomas nėra svarbus, svarbus yra išsilavinimas. Išsilavinimas tai ne popierius, o kažko mokėjimas ar stiprus domėjimasis, įsigilinimas. Todėl kiek pas mane buvo atėję žmonių į darbo pokalbius, nė vieno netikrinau, ką ir kur jis baigęs. Man svarbūs tik du dalykai: sugebėjimai ir motyvacija.
Dar sako, kad be diplomo man bus pačiam nesmagu prieš savo darbuotojus. Klausia: koks direktorius be diplomo?
Žodžiu, aštri čia tema labai – daug nuomonių, daug įsitikinimų. Ir nors nenoriu nieko niekam teigti, bet lieku prie savo – diplomas gal ir svarbus, bet nereikia būti naiviam ir galvoti, kad jis yra pirmoje vietoje.
– Tuomet ar planuojate apskritai studijuoti? Jei taip, tai ką?
– Mane labiausiai dominanti sritis yra IT verslas. Tačiau dar nesu tikras, ar stosiu iškart po 12-os klasės ar praleisiu metus, kad labiau išvystyčiau verslą. Studijos užsienyje vilioja, bet kadangi negalėsiu palikti savo darbuotojų, rinksiuosi lietuviškus universitetus.
– Kada Jums pavyko tapti visiškai finansiškai nepriklausomu nuo tėvų?
– Iš savo kišenės apsipirkinėju nuo 12 metų. Nuo to laiko už viską moku pats: tiek už smulkius, tiek už stambesnius pirkinius. Kartais ir tėvams ką nors nuperku.
– Ar tenka susidurti su žmonių požiūriu į Jus, kai pamato, kad esate jaunas verslininkas?
– Dažnai aplinkiniai vertina jaunus žmones nepalankiai. Tačiau, manau, kad esmė yra ne amžiuje, o užsispyrime ir nore judėti pirmyn. Nesvarbu, kiek turite išteklių, jei nemokate jais naudotis, jų niekada neužteks.
– Galbūt anksti nėręs į verslo pasaulį planuojate ir ankstyvą pensiją? Kaip save įsivaizduojate po 20 metų?
– Man labai patinka tai, ką darau, todėl įsivaizduoju save verslaujantį visą likusį gyvenimą. Galbūt po 20 metų labiau investuosiu į kitų projektus nei kažką kursiu pats, bet kaip bus iš tikrųjų parodys laikas.
