„Šiandien didžiausius stebuklus daro asmeninė Lietuvos žmonių iniciatyva. Per metus šalyje įsteigta beveik 15 tūkst. naujų įmonių. Jų sparčiai daugėja ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose. Savarankiškai dirbančių žmonių skaičius šalyje pasiekė 125 tūkst.“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo ji.

Tačiau prezidentė tvirtino, kad valdžios nesugebėjimas dirbti gali būti pragaištingas valstybei.

„Lietuvos žmonės gali daug. Tačiau mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai. Neatidėliotinos svarbos klausimams turi rastis greiti sprendimai. Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse – gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei. Šiandieniniame pasaulyje laimi ne didesnis, o greitesnis ir sumanesnis. Būti įžvalgiems ir veržliems yra vienintelis mūsų šansas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau beveik šeši mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti. Nes tik nuoseklūs veiksmai ekonomikos augimo prognozes gali paversti realia nauda kiekvienam Lietuvos žmogui. Jeigu norime gyventi geriau, turime dirbti greičiau ir daugiau“, – pabrėžė šalies vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuva pasitiki ir tarptautinė rinkos, ir tarptautinės institucijos, o mūsų ekonomikai prognozuojamas vienas didžiausių augimų Europos Sąjungoje.

Šalies vadovė gyrė praėjusios Vyriausybės darbą.

„Per du dešimtmečius atlaikėme ne vieną ekonominį šoką. Patys savo galva, be išankstinių receptų, laiku ėmėmės reikiamų priemonių, įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiu Europai. Taip pat Lietuva turi vieną geriausių valstybės skolos rodiklių – esame mažiausiai prasiskolinusių Europos Sąjungos valstybių šešetuke“, – tvirtino D. Grybauskaitė.

Įspėjo, kad populizmas gali atsisukti kitu galu

„Ekonominė ir finansinė situacija šalyje stabili. Tai patvirtina ir tarptautinės institucijos bei pagerinti Lietuvos skolinimosi reitingai. Vis dėlto lengvai dalijami populistiniai pažadai gali labai greitai pakeisti padėtį. Finansiniam stabilumui išlaikyti taip pat reikia atsakingų sprendimų“, – atkreipė dėmesį D. Grybauskaitė.

Ji pabrėžė, kad ir toliau reikia gyventi neišlaidaujant.

„Norint sustiprinti mūsų pozicijas, tapti konkurencingesniems ir patrauklesniems investuotojams, būtina iki galo nueiti finansine atsakomybe grįstą kelią. Finansinis populizmas bus galutinai apribotas, kai drausmės ir atsakomybės principas bus įtvirtintas konstituciniu lygmeniu“, – vylėsi prezidentė.

Ji tvirtino, kad Lietuvos rinka ir finansine sistema pasitikima.

„Pašalinę uždelsto veikimo grėsmes iš bankų sektoriaus įrodėme, kad net sudėtingiausius klausimus galime spręsti civilizuotai ir su mažiausiomis pasekmėmis. Mūsų patirtis įtraukiama į europinių renginių, kuriuose ieškoma būdų, kaip veiksmingai spręsti bankų pertvarkymo problemas, darbotvarkes. O indėlių sumos šalies bankuose pasiekė rekordines aukštumas – beveik 46 mlrd. Lt“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Išsilavinę žmonės – progreso garantas

Dalia Grybauskaitė
Prezidentė džiaugėsi, kad vis daugiau emigrantų pradeda kurtis Tėvynėje – per 2012-uosius į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 17 tūkst. žmonių. Ėmė mažėti ir išvažiuojančiųjų.

„Mūsų ekonomikos, pramonės ir žemės ūkio konkurencingumą lems informacinių technologijų plėtra. Todėl būtina investuoti į žmonių gebėjimus. Neturime gausių gamtos išteklių, bet didžiuojamės išsilavinusia visuomene, aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie reikalingi inovacijomis, originaliais sprendimais ir žiniomis grįstiems verslams plėtoti“, – sakė D. Grybauskaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad kas penktas šalies gyventojas turi aukštąjį išsilavinimą, daugiau nei 78 proc. moka vieną ar daugiau užsienio kalbų.

„Būtent tokia darbo jėga šiandien yra progreso garantas“, – pabrėžė šalies vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet Lietuva Europos Sąjungos inovacijų švieslentėje vienintelė pripažinta padariusi pažangą.

„Pirmą kartą iš „kuklių novatorių“ grupės persikėlėme prie „vidutinių novatorių“. Lietuvos pažanga inovacijų diegimo srityje įvertinta kaip viena didžiausių Bendrijoje. Aukštųjų technologijų įmonės sulaukia ir daugiausia investicijų“, – džiaugėsi D. Grybauskaitė.

Įspėjo apie bandymus trukdyti energetinei nepriklausomybei

„Energetikos srityje galvoti savo galva pradėjome neseniai. Ir mums vis dar trūksta nepriklausomų kompetentingų specialistų. (…) Reikia atsilaikyti dar bent dvejus metus. Galėsime atsikvėpti lengviau, kai 2015-aisiais jungtys su Švedija bus baigtos ir pasistatysime suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje. Tai nėra paprasta. Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom“ vizitai, paslaptingi „Gazprom“ memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai“, – savo pranešime tvirtino šalies vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau užsitikrino energetinių šaltinių įvairovę: prisijungta prie didžiausios Europoje elektros biržos „Nord Pool Spot“, pradėjo veikti biokuro birža, statomos „Nord Balt“ ir „LitPollink“ elektros jungtys, dujų tiekimas atskiriamas nuo perdavimo, vykdoma radikali dujų sektoriaus reforma, užbaigtas Elektrėnų devintasis blokas, pereinama prie didesnio vietinio kuro panaudojimo.

„Dedamos didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius. Įtaka daroma tiesiogiai per oficialius asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones, tarpininkus. Svetimi ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuva – Visagino, Kaliningrado ar Astravo. Iš kur mums pirkti dujas ir kas turi žvalgyti mūsų žemės gelmes“, – atkreipė dėmesį D. Grybauskaitė.

Dėl Lietuvos neapsisprendimo, anot šalies vadovės, Lietuvą aplenkia ir didesnės, energetiniams resursams imlios užsienio investicijos.

„Blaškymasis ir sprendimų atidėliojimas gali kainuoti mums tarptautinį pasitikėjimą. Vien ties ekonominės naudos formulėmis ir kainų skaičiuokle užstrigę politikai gali iš energetinio saugumo kelio išsukti valstybei pragaištingu vienadienės naudos takeliu. O tai reiškia, kad energetinis savarankiškumas ir laisvė gali tapti mainų objektu“, – kritikos Vyriausybei negailėjo šalies vadovė.

Ji pabrėžė, kad energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas siekiant sumenkinti Lietuvos nepriklausomybę.

„Jeigu neįstengsime galutinai nusiplėšti energetinės priklausomybės pančių, ir toliau išliksime ekonomiškai pažeidžiami. Nes būtent energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti", – pabrėžė prezidentė.

D. Grybauskaitės penkerių metų kadencija baigiasi kitąmet. Šis pranešimas jai yra priešpaskutinis. Šalies vadovė kol kas neatskleidžia, ar sieks antrą sykį būti Lietuvos prezidente.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (408)