„Lietuvoje įmonės, labiau modernios, deja, tvarkosi pačios, - dėl to, kaip įmonės yra priverstos spręsti darbuotojų stygiaus problemas, - dėstė D. Grybauskaitė. - Dabartinė sistema, kai verslas paliktas vienas, yra labai bloga praktika.“
Ji apgailestavo, kad įmonėms tenka permokyti jau paruoštus specialistus arba kviestis juos iš užsienio, kurių paruošimas įmones taip pat netenkina.
Šių metų liepą nedarbas tarp 15 - 24 metų jaunų žmonių Lietuvoje siekė 23,1 procento.
Prezidentė: eksportuojame studentus
„Atiduodame aukštojo mokslo diplomą turinčius žmones užsienio šalims, tai eksportuojame studentus su rimtu ir dideliu finansavimu, vietoje to, kad rengtume žmones savo verslui ir savo ateičiai“, - vardijo prezidentė.
Prezidentė priminė, kad jau šiemet turėtų skubėti pasinaudoti pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimu, skirtu jaunimo nedarbui mažinti, o tarp švietimo ir verslo turi atsirasti ryšis, arba Lietuva liks mažųjų įmonių šalimi.
Pasak jos, šalys investuoja į jaunimo švietimą susietą su darbo rinka, jei siekia ilgalaikės raidos perspektyvos, o ne tik kurti nedideles ir masto ekonomija nepasinaudojančias įmones.
“Mes vėl projektuojame (darbuotojų – DELFI) nutekėjimą ir neefektyvų lėšų panaudojimą švietimo sistemoje. Toliau kursime taip vadinamus bendristus, bendro aukštojo išsilavinimo žmones, kurie išvažinės, o verslas turės arba importuoti ir perkvalifikuoti, arba turės limitą, kokį dabar, sakykime, apyvartą, ir sustos. Turime apsispręsti, ar matome Lietuvą, jos ekonomiką ir galimybes augti, ar manome, kad stagnuojame tokioje stadijoje, kur esame, ir to užtenka“,- apibendrino ji.
D.Grybauskaitė dėstė, jog šiuo metu Lietuva gauna daug lėšų darbo rinkai parengti specialistus, o vėliaujų gali mažėti.
„Ateinantys 7 metai yra puikus šansas, nes yra ir lėšų, ir pradedame suprasti poreikį“, - priminė ji.
Trūksta dažytojų, mūrininkų, statybininkų, suvirintojų, siuvėjų, mechanikų
Skaičiuojama, kad Lietuvoje 44 proc. pramonės įmonių susiduria su kvalifikuotų darbininkų stygiumi, todėl verslas pats steigia savo mokymo centrus, rengia specialistus ir tada juos įdarbina. Pasak šalies vadovės, tai rodo, kad Lietuvoje specialistai rengiami neatsižvelgiant į realius darbo rinkos poreikius.
Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo registruota 172 tūkst. laisvų darbo vietų, šalies ūkiui ir verslui trūksta dažytojų, mūrininkų, statybininkų, suvirintojų, siuvėjų, mechanikų.
Lietuvoje investuoti norinčios užsienio įmonės susiduria su elektronikos inžinierių, aviacijos inžinierių, įrenginių ir mašinų operatorių stoka. Kai kurių kvalifikacijų darbininkams siūloma alga yra 6-10 tūkst. litų.
„Jaunimui reikia ne „popierinio" mokslo, o realių įgūdžių ir darbo. Kol ministerijos tarpusavyje stumdosi atsakomybe dėl jaunimo nedarbo, verslas savo iniciatyva imasi apmokyti jaunimą. Būtina imtis esminės specialistų mokymo pertvarkos, kad valstybei reikalingi profesionalūs darbuotojai būtų rengiami bendradarbiaujant su verslu", - sako D. Grybauskaitė.
Primenama, kad kitose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, kur specialistai yra rengiami bendradarbiaujant su įmonėmis, o studijos susietos su praktine patirtimi, jaunimo nedarbas yra 3 kartus mažesnis negu Lietuvoje.
Perkvalifikuojamus specialistus su aukštuoju palygino su broku
Verslo atstovai prezidentei dėstė, jog kai kuriuos aukštųjų mokyklų rengiamus specialistus galima palyginti su gamybos broku, jei įgiję aukštąjį išsilavinimą jie neįsidarbina ir yra perkvalifikuojami.
„Ar mūsų valstybė gali skirti tiek lėšų, kad du žmonės baigia aukštąjį, o vienas profesinį?, - klausė įmonės “Arginta Group” vadovas Gintautas Kvietkauskas. - Baigia būti inžinieriumi, o ateina dirbti suvirintoju.“
Pasak jo, dabar įmonėje darbininkišką profesiją įgijo ir dirba 27 žmonės, turintys ir aukštąjį išsilavinimą.
„Vienas – mokytojas, baigęs geografiją“, - pasakojo jis, pridūręs, jog žmogus turėjo persikvalifikuoti, nes nerado darbo pagal specialybę.
Verslininkas piktinosi, jog kai kurie specialistai, įgiję aukštąjį mokslą, nesugeba perskaityti brėžinių, nors tai padaryti jie turėtų gebėti pagal išmoktos specialybės specifiką.
„Tas jaunimas (su aukštuoju - DELFI), kuris išėjo į rinką, negavo darbo, ką jam daryti? Jis eina mokytis profesijos, tam, kad po to galėtų emigruoti į užsienį, kad turėdamas profesiją galėtų kažką drožti, nes į užsienį važiuojant jo inžinieriumi nepaims“, - kitą problemą įvardijo G. Kvietkauskas.
Anot jo, dabar ruošiama kiekybiškai, o ne kokybiškai, nors verslui reikia pastarųjų specialistų.
„Man akivaizdu, kad sumokėjome dvigubai būdami ne tokie turtingi“, - sakė D. Grybauskaitė.
„Baltic Vairas“ personalo vadovė Jūratė Sobutienė papasakojo, jog vokiško kapitalo įmonė specialistų trūkumo problemą sprendžia savo sąskaita: iš Vokietijos nusižiūrėjo dualinio mokymosi sistemą. Jiems parengti specialistą per 2,5 metų kainuoja 5-6 tūkst. litų.
Po Ūkio ministerijos pasiūlymų prezidentė barėsi
Šalies vadovė išklausiusi Ūkio ministerijos specialistų pasiūlymų, kaip planuojama spręsti kokybiško profesinio parengimo problemas, ėmė bartis.
Ūkio ministerijos atstovai vardijo, jog dabar planuojama žinoti, kokia dabar egzistuoja pasiūla ir paklausa darbo rinkoje, bei imtis prognozuoti, kokių specialistų reikės netolimoje ateityje.
„Žinote, čia tuščias reikalas, norėti žinoti, o paskui galvoti, ko reikia. Jiems (verslui – DELFI) reikia konkrečios pagalbos, kaip sujungsite mokslą, t.y. švietimą, su verslo poreikiu. Jau jūs metai valdžioje ir jums vis dar reikia žinoti. Visi mes žinome, kiti žino, studijų jau nebereikia ir teorinių popierių nebereikia. Dar trūksta darbo grupės ir kokios nors studijos, kurią paskui įdėsite į savo šeimyninį muziejų. Iš Ūkio ministerijos, nes jūs atsakote už verslą, už pagalbą verslui, jūs turite duoti pasiūlymus, o jeigu jums dar iki šiol reikia žinoti, tai jie jums pasakys per 5 minutes, ko jiems reikia“, - piktinosi šalies vadovė.
Ji sakė, jog Ūkio ministerija yra praktinė ministerija, tad turi būti nuspręsta, kaip paruošti konkrečius specialistus konkrečioms įmonėms.
