Latvijai reikia veikti ciniškai, griežtai, ir visais įmanomais būdais (nevengiant net šantažo) reikalauti, kad Europos Sąjunga suteiktų jai konkrečių privilegijų. Pavyzdžiui, kad leistų negrąžinti tarptautinių skolų, sako jis. Priešingu atveju latviai greitai turės „žemę įdirbti kauptukais: ką užsiauginome, tą suvalgėme“.

Iki devintojo dešimtmečio pabaigos Latvija priklausė sovietinei darbo pasidalijimo sistemai. Šiai sistemai priklausė ir daugelis Europos šalių – iš tų, kurios formaliai buvo nepriklausomos, pavyzdžiui, Suomija, Lenkija... Kiekviena šalis turėjo savo siaurą ekonominę nišą, kuri joms leido išeiti į pasaulinę rinką.

Pavyzdžiui, iki 1991 m. Latvija gamino elektrinius traukinius, automobilius, imtuvus ir juos parduodavo visoje didžiulėje Sovietų Sąjungos rinkoje. Žlugus socialistinei santvarkai, Latvija privalėjo gauti kažkokią prekių realizavimo rinką, kokią nors nišą Vakaruose. Tačiau vietoj to, kad už orientacijos pakeitimą pareikalautų suteikti jai pasaulinės rinkos dalį, ji tai padarė be jokio atlygio. Ką daryti?

Latvija turi išsiaiškinti, kas apskritai pasaulyje gali pirkti latviškas prekes, tikina M. Chazinas. „Žmogus, kuris prisiims atsakomybę už Latviją, turi atvykti į Briuselį ir pareikšti: „Štai įstatymo dėl pasitraukimo iš ES projektas, štai įstatymo dėl pasitraukimo iš NATO projektas, štai įstatymo dėl nemokumo projektas. Jei jūs tučtuojau nepasirašysite sutarties dėl produkcijos pirkimo iš mūsų 30 metų į priekį, rytoj mes pateikiame projektus seimo svarstymui ir juos patvirtiname. O po dviejų dienų aš vykstu į Maskvą...“

„Koks apskritai dabar tikslas būti Europos Sąjungoje? – intriguoja M. Chazinas. – Tik tas, kad latviai kol kas gali laisvai važinėti po Europą ir mėginti ten įsidarbinti. Tačiau juos greitai iš visur išvarys, nes visus nedarbas ir padėtis tik blogės. Kam pasaulio valstybėms latvių santechnikai ir auklės, jei jos turi savų?“

Dabartinės krizės sąlygomis, mažos šalys ateitį užsitikrins tik tuo atveju, jei prie ko nors prisišlies arba susijungs, mano ekspertas.

Baltijos šalys gali sukurti vieną valstybę ir sudaryti minimalią darbo pasidalijimo stiprinimo galimybę. Jei tai nepavyks, Lietuva gali susijungti su Lenkija arba su Baltarusija ir įkurti Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę (LDK).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)