Pareigūnai įtaria, kad iš unijos išgrobstyti milijonai galėjo nutekėti Darbo partijai ar su ja susijusioms įmonėms. Ar žmonių sunešti indėliai atiteko dar vienai Darbo partijos juodajai buhalterijai, aiškinosi TV3 laidos „Savaitės komentarai“ žurnalistai.
Lietuvai nespėjus atsigauti po bankrutavusio banko „Snoras“ savininkų išvogtų milijardų, sukčiai dar kartą apvogė žmones. Trys unijos vadovai - Arnoldas Žvikas, Artūras Vasiliauskas ir Žilvinas Putramentas įtariami išgrobstę beveik visą unijos turtą - 60 milijonų litų. Pasak pareigūnų, organizuota grupuotė elgdavosi itin įžūliai. Ji įkeisdavo menkavertį turtą ir už tai gaudavo didžiules paskolas. Pavyzdžiui, fermos Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje vertos 50 tūkst. litų, bet unijos vadovai išdavė paskolą už 4 milijonus.
Pareigūnai sako, kad pažvelgus, kaip elgėsi unijos vadovai, galima sakyti, kad į Lietuvą grįžo 1994 metai, kai šalyje vienas po kito bankrutavo bankai. Indėlininkų pinigai prieš inkasaciją buvo laikomi mažame kambarėlyje esančiame miniatiūriniame seife. Sulaikyti unijos vadovų atvykę pareigūnai seife terado vos pusę milijono litų.
Unijų vadovai naudojo gana primityvią schemą: jokios veiklos nevykdančios įmonės bevertį turtą parduodavo kitai fiktyviai įmonei už keletą milijonų, o ši jį užstatydavo bankui ir gaudavo milijoninę paskolą. Vakaruose tokia schema naudojama jau kelis dešimtmečius. Fiktyvios įmonės turėjo tik po vieną darbuotoją. Jų biurai būdavo įkurti garažuose, o direktoriai paskiriami finansinių reikalų neišmanantys žmonės, kurie už keletą šimtų litų padėdavo savo parašus po milijoninėmis paskolomis, o tų pinigų taip ir nepamatydavo.
Pareigūnai pasakojo, kad tarp įtariamųjų yra naivių ir patiklių žmonių, turinčių finansinių problemų, taip pat studentų, bedarbių ar kriminalinę praeitį turinčių žmonių.
Pinigai buvo grobstomi iš keturių unijų, tačiau jų pareigūnai neatskleidžia. Žinoma tik tiek, kad jos veikė Kaune ir Vilniuje. Fiktyvių įmonių direktoriai gaudavo paskolas, o pinigus iš jų paimdavo nusikaltėliai, o tada jau jie atitekdavo unijų vadovams. Pinigai būdavo išgryninami arba pervedami į užsienio lengvatines neapmokestinamas kompanijas, pavyzdžiui, Kipre.
Nusikaltimams vadovavo dvi grupuotės, o unijų vadovai nebuvo pagrindiniai organizatoriai. Pareigūnai ieško, kas jiems vadovavo ir kur iškeliavo pinigai. Pėdsakai veda link Darbo partijos kasos. Juodąja buhalterija jau pagarsėjusi ir teismuose keletą metų besimurkdanti partija Nacionalinės unijos veikloje paliko gilų pėdsaką.
Vienas unijos vadovų - Ž. Putramentas buvo Darbo partijos kandidatas į Seimą. Kitas vadovas - A. Vasiliauskas - partijos atstovas rinkimų apygardoje. Be to, finansinių reikalų su unija turėjo ir Darbo partijos lyderiai. Vytautas Gapšys su žmona yra unijos pajininkai, o pinigų nestokojantis multimilijonierius Viktoras Uspaskichas ėmė kreditą iš unijos. Jis pats šį faktą pripažįsta, bet tikina, kad partija nesusijusi su išgrobstytais milijonais.
Pareigūnai drąsiai tvirtinti, kad pinigai iš Nacionalinės unijos keliavo į dar vieną Darbo partijos juodąją kasą, negali, tačiau tyrimas vykdomas.
Lietuvos banko vadovai neprognozuoja, koks likimas ištiks kitas tris unijas. Šiame pinigų grobstymo skandale labiausiai nukentėję lieka paprasti piliečiai. Pirmą kartą, kai patikėjo didelėmis palūkanomis ir atnešė pinigus į unijas, ir antrą kartą, kai valstybė iš biudžeto grąžins pinigus indėlininkams. Gali būti ir trečias kartas, jei paaiškės, kad per rinkimus į Seimą balsavo už dar vieną juodąją kasą turėjusią darbo partiją.
