„Galimybė susitarti su „Gazprom“ dėl kainos mažėjimo yra sudėtinga, nes, kaip minėjau, „Gazprom“ kainos turi politinį charakterį, ne ekonominį. Toks kainų skirtumas, kokį „Gazprom“ taiko Lietuvai ir rinkos kainų, yra visiškai su politiniu atspalviu. Todėl viskas priklauso nuo politikos ir Rusijos vadovų požiūrio į bendradarbiavimą su Lietuva. Bet kuri valstybė, kuri yra priversta mokėti 30-40 proc. daugiau nei rinkos kaina, tai vadinu politine, o ne energetine kaina“, – antradienį metinėje spaudos konferencijoje sakė šalies vadovė.
Jos teigimu, siekiant mažinti šilumos kainas reikia demonopolizuoti šilumos ūkį.
„Kitais metais man bus labai svarbus šilumos ūkio demonopolizavimas. Esu pakeitusi įstatymų paketą, kurie tiesiogiai turėtų daryti įtaką šilumos kainų suvaldymui. Deja, Seimas ir vėl šį įstatymą dėl atskirų lobistinių interesų atidėjo iki rudens. Labai norėčiau viešai pasakyti, kad šilumos ūkio depolitizacija yra būtina, kad gyventojai būtų išlaisvinti iš vietos politikų ir monopolijų gniaužtų“, – kalbėjo prezidentė.
Ji pabrėžė, kad nebus toleruojamas gyventojų gąsdinimas dėl šilumos kainų.
„Savivaliavimas ir žmonių gąsdinimas, kaip vyksta dabar, kad šilumos kainos drastiškai augs, nebus toleruojamas“, – tvirtino šalies vadovė, tačiau konkrečių priemonių, kurių gali būti imtasi, neatskleidė.
„Jeigu stebite tarptautines rinkas, tai paskutines tris dienas naftos kaina pasaulyje pinga. Nematau didelių objektyvių ekonominių priežasčių, kad kainos augtų. O kokių priemonių bus imamasi, pasižiūrėsime, kaip elgsis šilumininkai. Jos yra įvairiausios, pavyzdžiui, atsakomybės perskirstymą, nes šiuo metu atsakomybė yra likusi ore, o visos teisės atiduotos savivaldybėms“, – sakė D. Grybauskaitė.
Anot jos, mažesniuose miesteliuose, kur įdiegtas biokuras, žmonės už šildymą moka mažiau nei didžiuosiuose miestuose.
„Tai ir rodo savivaldos politikų darbo kokybę ir jų požiūrį į savo žmogų ir čia net ne „Gazprom“ kaltas“, – tvirtino šalies vadovė.
Anksčiau šilumos tiekėjai išplatino pranešimą, kuriuo paragino gyventojus atostogauti atsižvelgiant į tai, kad jų laukia ypač brangus šildymo sezonas.
DELFI primena, kad šį rudenį šilumininkai prognozuoja rekordines šilumos kainas dėl brangstančių rusiškų dujų. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ketina susiderėti su Rusijos dujų milžinu dėl 15 proc. mažesnių dujų kainų.
Būtent tiek mažiau moka Latvija ir Estija.
Prognozuojama, kad per šiuos metus rusiškos dujos Lietuvai pabrangs daugiau nei šimtu dolerių ir metų pabaigoje kainuos 1157 Lt už tūkstantį kubinių metrų.
Terminalo statybos per lėtos
„Tiek elektros jungtys, tiek suskystintų dujų terminalas, kuris Lietuvai reikalingas jau seniai, Lietuvai užtikrins mažesnes kainas ir „Gazprom“ monopolio pažabojimą“, - kalbėjo šalies vadovė.
Tačiau jos netenkina suskystintų gamtinių dujų projekto įgyvendinimo tempai.
„Kad tempai yra nepatenkinami jau seniai sakiau. (...) Artimiausiu metu bus padarytas poveikio aplinkai vertinimas, pati vyksiu į Klaipėdą kalbėti dėl terminalo statybos vietos“ – teigė D. Grybauskaitė.
Anot prezident ės, reikia, kad Lietuvoje atsirastų dujų rinka. Šiuo metu dujas Lietuva gauna tik iš „Gazprom“.
Antradienį sukako lygiai dveji metai, kai Lietuvos prezidente inauguruota D. Grybauskaitė. Prieš tai ji ėjo Europos Sąjungos biudžeto ir finansų komisarės pareigas, yra buvusi Lietuvos finansų ministre.
Šalies prezidentė nuo savo kadencijos pradžios yra populiariausia politikė šalyje. Naujienų agentūrs BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ apklausa parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų pripažino, jog šalies vadovės veikla pateisino jų lūkesčius.
Lietuvoje prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai.
