Antrosios pasaulinės recesijos tikimybė padidėjusi, tačiau išlieka maža. Centrinių bankų reakcija į neramumus buvo itin greita: ketinama išlaikyti mažas palūkanų normas bei kitomis priemonėmis skatinti ūkį, todėl labiau tikėtina, kad pasaulio ekonomika artimiausiais metais augs, tačiau lėtai - 3,5- 4 proc., euro zonos skolų krizė nebeplis, pamažu bus naikinamos skolos ir vykdomos struktūrinės reformos, toks realiausias scenarijus, teigia „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak kurio, lėtėjančią pasaulio ekonomiką Lietuva pasitinka geriau pasiruošusi nei 2008 metais: einamoji sąskaita beveik subalansuota, namų ūkių ir įmonių finansiniai įsipareigojimai yra mažesni, o turtas didesnis, finansų sistemos likvidumas išaugęs, o įmonių produktyvumas ir konkurencingumas pastaraisiais metais augo greičiau nei kaimyninėse šalyse.
Trys galimi scenarijai
Pagrindinis scenarijus (tikimybė 60 proc. ) - pasaulio ekonomika auga 3,5 – 4 proc. per metus. Išsivysčiusios valstybės ir toliau žada taupymą ir struktūrines reformas. Dominuoja mažos palūkanos, finansų rinkų svyravimo poveikis realiai ekonomikai ribotas.
„Centrinių bankų reakcija buvo labai greita koordinuota ir kryptinga, pažadamos mažos palūkanos (...) Labai didelis noras antrą recesiją suvaldyti“, - spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo N. Mačiulis, kalbėdamas apie Europos centrinio banko skubų sprendimą pirkti su skolomis sunkiai besitvarkančių Pietų Europos valstybių obligacijas.
Pasaulinė recesija (tikimybė – 30 proc.). - pasaulio ekonomikos augimas sulėtėja iki mažiau nei 2 proc. - išsivysčiusiose ekonomikose prasideda recesija, besivystančiose - augimas labai sulėtėja. Euro zonos skolos krizė išplinta į didžiąsias šalis, galimas kai kurių euro zonos šalių nemokumas.
Susirūpinimas dėl valstybių skolų gali tęstis dar keletą metų. Pernai gegužę suklupus Graikijai, skolintis finansų rinkose beveik neįmanom pasidarė ir Airijai bei Portugalijai, kurioms taip pat prireikė gelbėjimo. Tačiau pagalbos fondas Europos Sąjungos šalims nėra toks didelis, kad galėtų išgelbėti Ispaniją ar Italiją, finansų rinkos pradėjo abejoti ir Prancūzijos, vienos pagrindinių gelbėtojų, mokumu. Investuotojų neįtikino ir JAV sprendimai dėl savų skolų valdymo.
„Lietuva galėtų tokios recesijos išvengti ir smuktų tik keliais procentais (per praėjusią recesiją nuosmukis viršijo 15 proc. - red.). Nes 2008 m. Lietuvos ekonomika buvo tik didelis burbulas, o dabar yra žemiau potencialaus augimo lygio. Gali vykti trumpalaikiai svyravimai, nes dideliems svyravimams pagrindo nėra, net jei pasaulio ekonomiką apimtų tokie svyravimai, kokie buvo prieš trejus metus“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Geresnės augimo perspektyvos (tikimybė 10 proc.). Politikai priima greitus, koordinuotus ir adekvačius sprendimus. Nerimas mažėja, lūkesčiai auga, padidėja vartojimas ir investicijos, ekonomikos augimas vėl pagreitėja iki 5 proc.
“Tokia tikimybė nedidelė, bet turi būti aišku, kaip bus išspręsta skolos krizė artimiausiu metu“, - sakė N. Mačiulis.
Teigiamos pasekmės Lietuvai
„(Šildymo sezonas neturėtų būti toks baisus), jeigu naftos kainos nebus tokios aukštos“, - sakė N. Mačiulis.
Mažėjant infliacijai auga tikimybė, kad Lietuva galėtų atitikti Mastrichto kriterijus, kurie reikalingi norint įsivesti eurą.
Ekonomistas perspėja, kad infliaciją išauginti gali priešrinkiminės išlaidos rinkėjams pamaloninti.
Atleisti diržus dar ne laikas
Vykdytos griežtos fiskalinės politikos atsisakymas būtų labai pavojingas – dėl staiga „atlaisvinto diržo“ kelnės gali ir vėl nusmukti nuo kelių, rašoma banko pranešime spaudai.
„Yra daug priežasčių, kodėl reikia tęsti biudžeto konsolidaciją ir nedidinti valstybės sektoriaus išlaidų. Ekonominio pagrindo didinti išlaidų nėra. Šiais metais išlaidos 5 mlrd. litų viršija pajamas, kitais metais – 3 mlrd. litų. Tikrai per anksti kalbėti, kad laikas didinti išlaidas“, - sako N. Mačiulis.
Pasak jo, 2012 -2013 metais Lietuvai reikės pasiskolinti 1,5 mlrd. eurų.
„Jeigu tarptautinės rinkos pamatys, kad biudžeto konsolidavimas baigėsi, išlaidos didinamos, skolinimosi kaina greitai gali išaugti. Mes matėme, kaip finansų rinkos greitai nubaudžia tokias šalis kaip Graikija ir Portugalija, kur išlaidavimas nepagrįstas“, - sakė ekonomistas.
Panašias pozicijas šią savaitę yra išsakęs ir premjeras Andrius Kubilius.
„Yra daug priežasčių, kodėl mus taip sunkiai paveikė 2008 m.krizė, dabar tokių priežasčių daug mažiau“, - sakė A. Kubilius.
Praėjusią savaitę A. Kubilius teigė, kad artėjant laikinų taupymo priemonių termino pabaigai, didžioji dauguma jų virs nuolatinėmis, o nuo kitų metų bus atstatomos tik pensijos.
„Jeigu neprasidės antra pasaulinė recesija, Vyriausybė pasiduos spaudimui ir raginimams padidinti minimalią mėnesinę algą. Tikėtina, kad padidės oficialiai gaunama dalis, bet poveikis gyventojų perkamajai galiai nebus toks didelis (nes jau dabar dalis dalį atlyginimo gauna vokeliuose). Sumažėtų paskatų likti bedarbiais, tačiau tai apsunkintų naujų, ypač nekvalifikuotų darbo vietų kūrimą, ypač – mažesniuose miestuose“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Kitais metais Vyriausybė ketina grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį, kas Lietuvai kainuos apie 600 mln. litų. Kur gali būti ieškoma tokių pinigų, banko pranešime duodamos nuorodos į „neadekvačias“ socialines išmokas, neskatinančios įsidarbinti ilgalaikių bedarbių, taip pat viešiesiems pirkimams skirti 10 mlrd. litų.
„Swedbank“ prognozuoja, kad per artimiausius dvejus metus Lietuvos augimas nebus spartus, nebus išnaudoti nei užimtumo, nei gamybiniai pajėgumai. Spartesnį ūkio augimą, anot „Swedbank“ specialistų, galėtų užtikrinti esminės struktūrinės reformos – darbo rinkos liberalizavimas, verslą reglamentuojančių įstatymų mažinimas, turi tęstis sveikatos priežiūros reformavimo ir valstybinių įmonių optimizavimo procesai.
