„Mano sūnus - 18-os metų vaikinas, be jokios patirties darbo, tik baigęs mokyklą. Jis už 800 litų darbo tikrai nesusiras ir šitoje vietoje aš nekaltinsiu darbdavių, kurie nedavė darbo, nes neprivalo. O tai yra dėl per didelės minimalios algos. Nes jeigu jis dirbtų už 500 litų, mano biudžetui tai būtų didelė paspirtis. Ir tokių asmenų yra daug. Tai, kad nedarbas didžiausias tarp jaunimo rodo minimalios algos poveikį. Žmogus be darbo patirties už 800 litų gėrybių dar nesukuria“, - Europos informacijos centre vykusios diskusijoje „Finansinė konsolidacija ir valstybės skolinimosi suvaldymas“ trečiadienį kalbėjo R. Vainienė.
Jos teigimu, dabartinė diskusija dėl MMA diferencijavimo pagal regionus ar darbuotojų amžių kaip tik rodo, kad MMA kai kuriose regionuose ar socialinėse grupėse „yra problema“. Anot ekonomistės, dabartinė 800 litų riba nėra pagrįsta ekonomine logika.
„Geriausias sprendimas būtų sumažinti, nes ekonomikos nuosmukio metu viskas buvo mažinama, išskyrus MMA. Būtų universalus sprendimas. Tik tai jokiu būdu nereiškia, kad būtų sumažinta alga tiems, kurie dabar uždirba MMA“, - DELFI teigė R. Vainienė,- Jeigu atsisakytų šito rodiklio, žmonės nepradėtų gauti „nulį“ algos, nepradėtų gauti mažiau ir šalis badu nemirtų. O pliusai būtų, kad galėtų įsidarbinti žemos kvalifikacijos darbuotojai. MMA turi tą blogą dalyką, į ją lygiuojamasi, ar verta gauti pašalpą ar dirbti“, - sakė R. Vainienė. Ji pridūrė, kad veikiausiai daugumai MMA nėra vienintelės pajamos, nes šešėlinė ekonomika Lietuvoje siekia apie 27 proc.
Kalbėdama konferencijoje ji minėjo, kad Lietuva, lyginant MMA su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje yra per vidurį tarp ES valstybių. O jeigu MMA būtų padidinta iki 900 litų, Lietuva atsidurtų sąrašo viršuje.
Premjeras Andrius Kubilius žada rimtus svarstymus dėl MMA didinimo pradėti rugsėjį. Verslininkai neabejoja,. kad ši kils bent šimtu litų, tačiau ne anksčiau nei kitais metais.