Premjeras Andrius Kubilius siekia, kad rudenį pavyktų susitarti ne tik dėl MMA didinimo, bet ir bendrų makroekonomikos tikslų – biudžeto deficito ir bedarbystės mažinimo. Tuo pačiu jis pabrėžia, kad Lietuva „negali sau leisti tokios prabangos“ kaip didinti MMA nepriklausomai nuo ekonomikos ir konkurencingumo augimo.
„Po krizės daugeliui dirbančiųjų gyvenimas nėra lengvas, lygiai taip pat suprantame verslo rūpestį, kad ekonomikos atsigavimas po krizės yra trapus ir sprendimai darbo užmokesčio politikai stipriai galėtų pakenkti smulkiajam verslui“, - po Trišalės tarybos posėdžio žurnalistams sakė A. Kubilius.
„Mes esame nusivylę Vyriausybės poziciją. Norėjome pagerinti padėtį žmonių, kurie yra dirbantys skurdžiai, kurie dirba, bet pajamų nėra“ - sakė profesinėms sąjungoms atstovaujanti Trišalės tarybos pirmininkė Gražina Gruzdienė. Ji kaltina Vyriausybė nuolaidžiaujant smulkiajam verslui bei žada toliau tęsti piketus ir spausti Vyriausybę.
Darbdaviams atstovavęs Danas Arlauskas, priešingai, nei profesinės sąjungos, liko patenkintas susitikimu. Jo nuomone, MMA gali augti ne anksčiau nei nuo kitų metų.
„Bet kuriuo atveju, minimali alga tikrai bus padidinta arba nuo sausio, arba nuo liepos ir ne mažiau nei šimtu litų (...) Realios žmonių pajamos iki to laiko liks tokios pačios dėl kelių dalykų: nemaža dalis gyventojų gauna socialines išmokas, atlyginimus vokeliuose, ir todėl šitą klausimą spręsti reikia atsakingai ir tai stabdo procesą“, – žurnalistams sakė D.Arlauskas.
Siūlo diferencijuoti
Vyriausioji „Danske” banko analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė neabejoja, kad infliacijai graužiant pajamas diskusijų apie MMA kėlimą nebus išvengta.
„Aišku, kad balsuojantys už didesnę MMA remiasi argumentais, kad tai skatins socialinės atskirties mažėjimą, skatins žmones geriau dirbti bei galiausiai pagreitins ir vidaus paklausos - vartojimo atsigavimą. Tuo tarpu priešininkai primena, kad tai labiausiai kirs smulkiam verslui, kuris tik pradeda kilti iš duobės, tai tik dar padidins nedarbo lygį (remiantis pasiūlos ir paklausos teorijomis), žodžiu tai nėra efektyvi priemonė (yra ir kitų, kurių šalutiniai poveikiai yra mažesni) kovojant su skurdu, nes šios priemonės taikymas iš esmės gali smarkiai pažeisti smulkųjį verslą, todėl ir pasipriešinimas iš ten yra didžiausias“, - teigia V. Klyvienė.
Anot jos, priimtiniausias pasiūlymas, kuriam jau yra pritaria kiti du ekonomistai – Romas Lazutka bei Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis – diferencijuoti MMA.
„Nuskambėję pasiūlymai diferencijuoti pagal regionus arba šakas, mano nuomone, yra sunkiai įgyvendinami praktikoje, tai gali sukelti visą eilę piktnaudžiavimų ir nepasiekti jokio rezultato (paaiškės, kad visi regionai išskyrus kelis didžiuosius miestus gali pretenduoti į mažesnę MMA). Tuo tarpu smulkiam verslui didesnis MMA gali būti mirties nuosprendis. Todėl didinimas MMA kartu su diferencijavimu pagal amžių būtų visai logiška išeitis su praktiškai „nuliu“ piktnaudžiavimu. Tai paskatintų darbdavius priimti menkos kvalifikacijos ir mažo našumo potencialius darbuotojus, o tokie darbuotojai ir sudaro didžiausią bedarbių dalį“, - svarsto ekonomistė.
Finansų ministerija atliko skaičiavimus, kiek valstybei kainuotų MMA didinimas. Viešųjų finansų deficitas, priklausomai nuo pasirinkto kelio, padidėtų nuo 41 mln. Lt iki 245 mln. Lt.
Pernai per 600 tūkst. Lietuvos gyventojų uždirbo iki 1 000 litų per mėnesį, per pusę milijono – nuo 1000 iki 3000 litų, iki 5000 litų – 121 tūkst. gyventojų, nuo 5 iki 10000 – 36 tūkst. gyventojų. Čia įskaičiuotos ne tik su darbo santykiais susijusios, bet pajamos ir iš kitų veiklų.
