J.Čičinskas: reikia likviduoti pusiau mafijozines turgaus struktūras

Kovojant su šešėline ekonomika reikėtų turguose išgaudyti nelegalaus verslo ryklius, o kasos aparatai turėtų prie to prisidėti, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Jonas Čičinskas. Jis pripažįsta, kad daliai pardavėjų pradėjus mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kainos turguje gali padidėti.

Jo kolega Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas, prof. Povilas Gylys laikosi nuomonės, kad visi turi mokėti mokesčius, tačiau įvedant griežtas priemones nereikėtų perspausti, kad nenukentėtų smulkiausi pardavėjai.

„Žinoma, kad teisingas (sprendimas įvesti kasos aparatus – DELFI), nes ta šešėlinė ekonomika yra tokio nemalonaus kvapo – turgaus prekeiviai yra mazgeliai tokiuose tinkluose, kurie gauna didelę apyvartą ir nemoka PVM, todėl ir taip, ir kitaip reikia likviduoti pusiau mafijozinę struktūrą“, – DELFI savo nuomonę išsakė J. Čičinskas.

Ekonomisto teigimu, atsiradus kasos aparatams, turėtų padidėti ir kontrolė. Be to, jų duomenis lengviau tikrinti.

„Kasos aparatai bus žingsnis į priekį, jų tikrinimas privers rodyti tikrą apyvartą, iš kur ateina prekės, nebeišeis sakyti, kad jos užaugintos kolektyviniame sode. Diena iš dienos po stogu vykstanti prekyba yra tikra prekyba, ten nėra jokių amatų ar pagalbinio pensininkų verslo. Kalbama apie prekybą, kurioje bosams už minimalų atlyginimą dirba samdomi darbuotojai, šie juos aprūpina prekėmis, išperka verslo liudijimus ir sustato 10 ar 15 žmonių ir daro tokią apyvartą kaip vos ne prekybos centras. Tai reikia likviduoti, ir kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė jis.

Šiuo metu prekiautojo metinei apyvartai viršijus 100 tūkst. Lt, jis automatiškai tampa PVM mokėtoju. PVM šiuo metu sudaro 21 proc. Nesant PVM mokėtoju, pakanka nusipirkti verslo liudijimą ir galima pradėti dirbti.

J. Čičinsko teigimu, kovojant su šešėline ekonomika nekeliamas tikslas ją visiškai išnaikinti, nes tai būtų neįmanoma: „Šešėlinė ekonomika išpampsta ir pasidaro pavojinga, kai ten įsisuka rimtesni rykliai, būtent juos ir reikia išgaudyti. Niekada niekas nekels tikslo išnaikinti ją visą, bet reikia išnaikinti piktnaudžiavimą. Šešėlinę apyvartą reikia mažinti ir ji mažės, jeigu bus išmeškerioti tinklai, kai per statytinius žmones realizuojama produkcija, bet nemokamas PVM“.

Ekonomisto neįtikina ir smulkiųjų verslininkų argumentai, kad įpareigojus turgaus prekeivius nusipirkti kasos aparatus, žlugs smulkieji prekiautojai.

„Jie tikrai neturėtų sužlugti, jeigu pardavėjas per metus padaro iki 100 tūkst. Lt apyvartą, jis gali tiesiog pasiimti dovaną – nemokamą kasos aparatą – ir ramiai tęsti darbą. Jam niekas nesikeičia, nebent tas aparatas elektros reikalauja“, – dėstė jis.

Kainos didės

Kasos aparatai gali pakeisti ir turgaus veidą, nes daliai prekeivių teks mokėti PVM, o tai vers juos didinti kainas.

Tačiau J. Čičinskas sako, kad turgus turės kitokių išskirtinimų, siūlys kitokias prekes.

„Pažiūrėkite kitose valstybėse, galbūt tai susiję su ekologinių gaminių mada, dažnai turguose nė kiek ne pigiau, mes irgi ilgainiui turėsime prie to prisitaikyti, tačiau juose tiesiog bus kitokia produkcija“, – teigė jis.

Nereikėtų vienu dalgiu šienauti

P. Gylys laikosi nuomonės, kad visi turi mokėti mokesčius, tačiau nereikėtų perspausti su griežtomis priemonėmis.

„Visi, tiek universiteto profesorius, tiek turgaus prekeivis turi prisidėti prie valstybės išlaikymo. Viduje jaučiu, kad nenoriai jie (turgaus prekeiviai – DELFI) prisideda prie valstybės išlaikymo. Jie turi prisidėti pagal galimybes, nereikia jų apiplėšti, nereikia iš jų atimti verslo, reikia vadovautis teisingumo principu. Nenoras naudoti kasos aparatus mano širdyje sukelia įtarimą, kad iš tikrųjų jie nefiksuoja visų pajamų“, – DELFI sakė profesorius.

Jo teigimu, Lietuvos valdžios bėda – ji dažnai neturi fantazijos: perspaudžia, persistengia ir atneša realią žalą žmonėms ir šaliai.

„Turguje yra už prekeivių esantis didelis verslas, bet yra ir smulkių pardavėjų, kurie bando išsilaikyti. Yra pavojus, kad vienu dalgiu kapojant visus gali būti priskaldyta malkų. Tačiau iš principo aš esu už tai, kad visi mokėtų mokesčius“, – kalbėjo jis.

Šešėlio priežastis – skurdas

Kartu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad dažnai klaidingai tvirtinama, jog šešėlinės ekonomikos priežastis – dideli mokesčiai.

„Mums neteisingai įteigta, kad šešėlinę ekonomiką lemia mokesčiai. Pažiūrėkite, mokesčių našta Gruzijoje ir Tadžikijoje sudaro 13-15 proc. BVP, o šešėlinė ekonomika, remiantis oficialia statistika, siekia 70 proc. Taigi ten mokesčiai yra maži, o šešėlinė ekonomika didelė. Pateiksiu ir kitą pavyzdį – Švediją, kur mokesčių našta artėja prie 50 proc. BVP, o šešėlinės ekonomikos dalis menkutė“, – kalbėjo P. Gylys.

Pagrindine šešėlinės ekonomikos priežastimi jis įvardija skurdą.

„Jeigu aš neišgyvenu, tai aš sutiksiu dirbti nelegaliai. (...) Jei oficialioje rinkoje pakelis cigarečių kainuoja 7 Lt, o neoficialioje – 4 Lt, tai žmogus, kuris uždirba 800 Lt, pats ieškos cigarečių po 4 Lt. Skurdžių žmonių ekonomika veikia pagal savus principus, kurie niekur nėra išrašyti, bet yra neblogai žinomi tų žmonių, kurie joje veikia, pavyzdžiui, kaip išgyventi su 800 Lt”, – sakė ekonomistas.

Tačiau, jo nuomone, pati valdžia yra šešėlinėje ekonomikoje, nes nesilaiko įstatymų, pavyzdžiui, Konstitucijos nuostatų, kad aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams ir sveikatos apsauga yra nemokami.

„Pirmiausiai turime susigaudyti savo Konstitucijoje, įstatymuose, pripažinti, kad juos reikia pakeisti, bet mes negalime jų laužyti. Jeigu mes trypiame Konstituciją, tai mes esame labai juodoje šešėlinėje ekonomikoje. Žmonės jaučia, kad nesielgiama pagal Konstitucijos dvasią ir įstatymų raidę, tai ir jiems tada galima taip elgtis. Todėl iš dalies ir turime korumpuotą politinę ir administracinę sistemą. Ir tai yra šešėlis“, – sakė P. Gylys.