„Tai yra privatus kapitalas, jis turi teisę statyti terminalą, manau, jis tai galėjo daryti anksčiau, gali daryti dabar, niekas kliūčių jam nesudaro, o dėl dalyvavimo tame terminale, kurį yra įpareigota statyti „Klaipėdos nafta“, aš manau, būtų labai daug kontroversijų, turint galvoje teismo procesą, kuris šiandien vyksta. (...) Tai skambėtų labai kontroversiškai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras.
Jis tvirtino besilaikantis nuomonės, kad šiuo metu projektą vystys valstybinė įmonė, o privatų kapitalą galima būtų pritraukti esant reikalui.
„Privatų kapitalą būtų galima pritraukti esant reikalui ir būtinybei, bet tai būtų savo laiku ir tam tikrame etape, jeigu būtų toks poreikis“, – teigė A. Sekmokas.
Paklaustas, ar jo nuomonė būtų kitokia, jei prokurorai bylos dėl galimo protegavimo nebūtų atidavę į teismą, ministras sakė: „Turbūt neatsakysiu, kas būtų, jeigu būtų“.
DELFI primena, kad prokurorai trims aukštiems valdininkams yra pareiškę įtarimus dėl galimo B. Lubio koncerno „Achema“ protegavimo steigiant suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę „Gamtinių dujų terminalas“ .
Gedimino Kirkilo Vyriausybė buvo sukūrusi bendrovę „Gamtinių dujų terminalas“, kurios penktadalį akcijų valdė B. Lubiui priklausanti „Achema“. Ši įmonė turėjo valdyti būsimąjį suskystintų dujų terminalą.
Vėliau, Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus tirti bendrovės steigimą, B. Lubys pareiškė savo akcijų dalį įmonėje sumažinantis iki 10 proc.
Tačiau galiausiai projektas žlugo Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetui nusprendus likviduoti šį kūrinį.
Praėjusių metų viduryje jo Vyriausybė apsisprendė vis dėlto statyti suskystintų dujų terminalą.
Tikimasi, kad jis pradės veikti 2014 m., tačiau kol kas neaiškus jo finansavimo modelis.
