Atominės projekto vadovas: tai rizikinga

Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Šarūnas Vasiliauskas pripažįsta, kad būsimos branduolinės jėgainės projektas yra rizikingas, o pavieniai gyventojai į ją neinvestuotų, net jei turėtų šansą įsigyti obligacijų. Jis sako, kad tai nėra pesimizmas, o tiesiog pavargęs optimizmas, nes darbų labai daug, jie juda sunkiai, o kaimynai tik šypsosi į akis, tačiau kišenėje laiko špygą.

VAE projekto vadovas apie tai kalbėjo trečiadienį Seimo Atominės energetikos komisijos posėdyje.

Gyventojai nepirktų obligacijų

„Darbietis“ Kęstutis Daukšys jo pasiteiravo, ar nebūtų logiška pasiūlyti Lietuvos žmonėms per obligacijų išleidimą tapti investuotojais.

„Neveikia tai. Per rizikingas popierius, kurį galėtume platinti. Niekas nepirks“, - atsakė Š.Vasiliauskas.

Į K.Daukšio pastabą, kad tai reiškia, jog valstybė ketina dėti pinigus į tokį rizikingą projektą, į kurį nesiryžtų investuoti daug labiau rizikas apskaičiuojantys gyventojai.

„Taip, jis yra rizikingas“, - apie projektą sakė Š.Vasiliauskas.

Konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis nustebo, kad nesiūloma gyventojams, kurie galėtų prisidėti vien iš patriotizmo, investuoti: „Kas čia per administracinis pesimizmas? Gal jau tada ir baigiam?“

Š. Vasiliauskas ėmė tikinti, kad tai nėra pesimizmas, o greičiau pavargęs optimizmas, teisinosi, kad dėl užgriuvusių darbų neišsimiega. Čia jam į pagalbą kurstant optimizmą stojo energetikos viceministras Romas Švedas, tikinantis, kad strateginis projektas yra labai svarbus ir daug žadantis, tiesiog dabartinė stadija yra labai trapi.

Investuotojo iki naujų metų nepažada

Galimų strateginiai investuotojai atvirame posėdyje nebuvo įvardinti, bet buvo patikinta, kad tikrai yra su kuo kalbėtis, nors „diskusijos sunkios“. Tačiau Š. Vasiliauskas pabrėžė, kad sunkiausias įtikinėjimas jau praeityje, nes iš pradžių dažnai buvo su nepasitikėjimu keltas klausimas, ar tikrai bus įgyvendinami elektros tiltų – su Švedija ir Lenkija – projektai.

Tačiau jis negalėjo guldyti galvos, kad iki metų pabaigos bus atsirinktas potencialus investuotojas tolimesnėms deryboms ir ar jos bus sėkmingos. „Nepažadu, kad mes tą padarysime“, - jis aiškino, kad tai priklausys nuo to, ar laiku gaus visus reikiamus atsakymus.

Tikimasi, kad pavyks suradus strateginį investuotoją išsidalinti penkioms projekte dalyvaujančioms pusėms taip, kad Lietuvai tektų šiuo metu įstatyme numatyta ne mažesnė, kaip 34 proc. akcijų dalis.

Pasak Š.Vasiliausko ir R.Švedo, dabartiniais duomenimis, jei dalyvautų visos numatomos projekto statytojos, lėšų pirmam blokui užtektų.

Peikė šalis partneres

Tačiau tarptautinis projektas juda sunkiai dar ir todėl, kad jame tiek daug dalyvių – be Lietuvos ir potencialaus strateginio investuotojo dar turi dalyvauti Latvija, Estija ir Lenkija. Šalims partnerėms Š.Vasiliauskas negailėjo kritikos. „Visi viešai šypsosi, o neviešai laiko špygą kišenėje“, – posėdyje sakė jis.

VAE generalinis direktorius vadovas pabrėžė, kad visos šalys turi savo energetinių problemų, ieško ir alternatyvų arba visai dar nėra pasiruošusios atominei energetikai. Pavyzdžiui latviai investuoja į naują šiluminę elektrinę. „Latviai sako, kad jūs lietuviai eilinį kartą susimausit, ką mes tada darysim. Yra tokio atvirumo“, sakė jis.

Tuo tarpu lenkai nė neturi atominės energetikos įstatymo. „Jiems tai mokykla, bet už mokyklą reikėtų susimokėti“, - rėžė jis.

Kiek realiai liks investuotojų, pasak Š.Vasiliausko, priklausys nuo tolesnės dėlionės.

Latvija neslepia nusivylimo lėtais naujos atominės elektrinės projekto darbais. „Žinoma, mes, kaip ir anksčiau, šį projektą vertiname skeptiškai. Retkarčiais kartu su estais ir lenkais rašome bendrus laiškus ir siunčiame juos Lietuvai, rengiame įvairius demaršus, tikėdamiesi kažkaip išjudinti lietuvius ir paskatinti juos veikti“, – BNS sakė Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas.

DELFI primena, kad Lietuvos Vyriausybė planuoja iki 2018 m. Lietuvoje pastatyti naują atominę elektrinę. Jos statyboms planuojama surasti strateginį investuotoją. Lapkričio 10 dieną baigėsi laikas pateikti įpareigojančius pasiūlymus. Antradienį dienraštis „Verslo žinios“ skelbia, kad dėl tapimo strateginiu investuotoju varžosi prancūzų bendrovė „Electricite de France“ ir korėjiečių „Korea Electric Power Corp.“.

Tiesa, kol kas nežinoma, kokiomis sąlygomis investuotojai norėtų dalyvauti statybose.

Naujos jėgainės projekte taip pat turėtų dalyvauti Estija, Latvija ir Lenkija.