Kad žinotų, iš kur gimsta kainos
„Priežastis – žema temperatūra, tai yra fizika“, – DELFI sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas, paklaustas, kas lėmė tokias dideles sąskaitas už šildymą.
Kartu su sąskaitomis apie šildymą vilniečiams pateiktas ir informacinis lapas, kuriame nurodoma, kad šilumos kainas reguliuoja valstybė, taip pat, kas jas sudaro.
„Mes turime trijų tipų priminimus, kuriuos pakaitomis teikiame gyventojams. Šis yra vienas iš jų. Kituose priminimuose rašome, kad namai yra kiauri ir kad biokuras yra pigiau už dujas. Kaip rodo mūsų užsakymu atliekamos gyventojų apklausos, tokių priminimų reikia, nes gyventojai nežino, kas nustato šilumos kainas ir jiems atrodo, kad jas galima nustatyti „iš lempos“, – kalbėjo R. Germanas.
Šaltesniu oru dideles sąskaitas aiškina ir „Kauno energijos“ vadovai. Bendrovės teigimu, gruodžio mėnesio vidutinė temperatūra nuo lapkričio skyrėsi apie 3 kartus, todėl ir buvo suvartota labai daug šilumos.
Laukiama šiltesnio sausio
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praėjusį lapkritį vidutinė mėnesio temperatūra buvo +3,7, o gruodį jau nukrito iki –7,5 laipsnių. Tuo metu prieš metus, 2010 m. sausį, vidutinė mėnesio temperatūra buvo –10,4 laipsnių.
Viliamasi, kad toks šaltis sausį nepasikartos, o tai turėtų mažinti ir sąskaitas už šildymą. Vidutinė pirmųjų dešimties šio sausio dienų temperatūra buvo –3,2 laipsniai, preliminariai skaičiuojama, kad antrojo dešimtadienio vidutinė temperatūra bus –2 laipsniai.
„Trečiadienį dešimtadienį prognozuojamas atšalimas, tačiau jis neturėtų būti toks didelis ir vidutinė mėnesio temperatūra turėtų likti aukščiau normos“, – DELFI sakė tarnybos Informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Skeivelienė.
Sausio mėnesio norma yra vidutiniškai –5-6 laipsniai.
Gavo iki dviejų kartų didesnes sąskaitas
„Jeigu pažiūrėtume į sąskaitoje esančią eilutę, kurioje nurodytas šilumos suvartojimo kiekis, pamatysime, kad jis yra dvigubai didesnis nei lapkritį, jis yra artimas 2010 m. sausiui ir tai buvo vienas didesnių energijos suvartojimų pastaruoju metu. Jis grindžiamas žemesne nei įprasta tokiu metų laiku lauko temperatūra“, – DELFI komentavo VKEKK pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis.
Ar buvo dar kokių nors kitų priežasčių, kodėl gyventojai sulaukė tokių didelių sąskaitų, esą paaiškės atlikus skundų tyrimus.
VKEKK dabar yra sulaukusi maždaug dvigubai daugiau skambučių dėl sąskaitų už gruodį nei buvo lapkritį. Dėl už lapkritį gautų sąskaitų skundėsi iki 20 žmonių.
„Žinote, skundai ir skambučiai už gruodžio sąskaitas dar tik dabar prasideda, žmonės dar tik dabar jas gauna“, – sakė jis.
Jo teigimu, dujų kainos tendencijos nedžiugina. Pastaruosius tris mėnesius ji stabilizavosi ties 970 Lt už tūkstantį kubinių metrų riba.
„Naftos kaina kaip augo taip ir auga, tačiau dujų kainos augimą pristabdo pingantis doleris, jei jis sustiprėtų, greičiausiai augtų ir dujų kaina“, – prognozavo pašnekovas.
VKEKK duomenimis, estai už šildymą moka maždaug tiek pat kiek lietuviai, o latviai už šilumą dėl pigesnių dujų moka apie 15 proc. mažiau.
Biokurą, anot D. Janulionio, Lietuvoje dabar diegia tik mažesni miestai, tačiau ir jis negali būti laikomas išeitimi, jei suvartojimas dėl netaupių namų nemažėja.
„Didmiesčiuose realių pasikeitimų nėra, darbai vyksta tuose miestuose, kurių projektams pavyko laimėti Europos Sąjungos lėšų. Tačiau sąskaitos kontekste didžiausia problema yra ne kaina, o kiekis. Pavyzdžiui, Vilniuje įdiegus biokurą kainą galima būtų sumažinti iki 4 ct/kWh, tai sąskaitą sumažintų, bet ne iš esmės“, – teigė jis.
Dažnas namas nejaučia šeimininko rankos
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos ekspertas šilumos kainoms Rimantas Zabarauskas tvirtina, kad šiame sektoriuje yra didžiulė netvarka, kurią lemia keletas priežasčių: neprižiūrimi namai, žmonių neorganizuotumas, stiprių vartotojų gynėjų nebuvimas.
Dar viena problema – gyventojai yra neorganizuoti.
„Negalima sakyti, kad žmonės nenori renovuoti būstų, tačiau jie yra užsiėmę savo darbais, o tam turi būti arba geras bendrijos pirmininkas, arba namo įgaliotinis, arba gyventojų atstovas, kuris domėtųsi ir rūpintųsi. To nėra. Vadinasi, paprastai tariant, namas neturi šeimininko. Kalbėdamas apie renovaciją A. Kubilius greičiausiai turi omenyje savo parengtą renovacijos programą. Tačiau apšiltinti visą namą reikia labai daug pinigų, pirmiausiai reikia pradėti nuo to, kad žmonės galėtų individualiai reguliuotis šildymą savo būste, tam reikalingi termostatai ir šiokios tokios nelabai sudėtingos sistemos. Jeigu aš neturiu pinigų, tada prisisuku šildymą, o šiandien to negaliu padaryti“, – dėstė energetikos specialistas.
Jį piktina ir tai, kad nėra kam nuosekliai ir tvirtai ginti vartotojų interesus.
„Jeigu kalbėtume apie šilumos kainas, tai įspūdis toks, kad VKEKK ne tai, kad negina vartotojų, bet apskritai yra įmonių pusėje. Pažiūrėkite, gyventojams ji nustatė jau antrą kompensaciją. (...) Nėra, kas gina gyventojus. Žiūrint į šitą ūkį, žinote, ašaros byra. Vilniaus meras derasi, kad gerai ta kompensacija, tik per dvejus metus išdėstykite, ar čia gynimas. Visi nuolaidžiauja tai įmonei“, – kalbėjo R. Zabarauskas.
Auditorius metė įtarimus dėl neskaidrumo
DELFI primena, kad dar vasarą sostinės savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas, atlikęs Vilniaus šilumos nuomos sutarties auditą, pripažino turįs įtarimų, kad kuro ir kiti viešieji pirkimai galėjo vykti neskaidriai, o tai galėjo lemti šilumos kainos augimą. Tačiau abejonėms pagrįsti stigo įrodymų, kontrolieriaus tvirtinimu, bendrovė vengė pateikti dokumentus.
Tuo metu „Vilniaus energija“ kalbas apie esą neskaidrią bendrovės veiklą vertino „kaip politinių šalies grupuočių viešųjų ryšių akciją Lietuvoje artėjant savivaldos rinkimams“.
Šią ataskaitą turi nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybė ir spręsti, ar atsižvelgti į pasiūlytas rekomendacijas.
Birželio pabaigoje Vilniaus miesto taryba nepritarė Vilniaus miesto mero Viliaus Navicko pasiūlymui sostinės šilumos tinklų nuomos sutartį su šiuo metu juos išsinuomojusiu koncernu „Dalkia“ pratęsti dar 20 metų. Šiuo metu galiojanti sutartis turėtų pasibaigti 2017 m.
